Giedrė Kazlauskaitė
Giedrė Kazlauskaitė | |
---|---|
Gimė | 1980 m. kovo 21 d. Kėdainiai, Lietuva |
Veikla | poetė, eseistė, meno kritikė |
Alma mater | 2004 m. Vilniaus universitetas |
Žinomas (-a) už | „Heterų dainos“, „Meninos“ |
Giedrė Kazlauskaitė (g. 1980 m. kovo 21 d., Kėdainiuose) – lietuvių poetė, meno kritikė, eseistė. Kultūros laikraščio „Šiaurės Atėnai“ vyriausioji redaktorė.
Biografija
redaguotiMokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, tačiau mokslų nebaigė. 2004 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo lietuvių filologijos bakalauro laipsnį. 2007 m. – lietuvių literatūros magistro laipsnį. Studijavo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantūroje.
Dirbo knygyne, bendradarbiavo rengiant žurnalus vaikams ir jaunimui, taip pat kultūrinėje žiniasklaidoje. Kūrybinę karjerą pradėjo 2001 m. Nuo 2011 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Kūryba versta į anglų, prancūzų kalbas.
Bibliografija
redaguoti- Sudie, mokykla: dvi apysakos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001.
- Heterų dainos: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.
- Postilės (su J. Sasnausku): evangelijų komentarai. – Vilnius: Tyto alba, 2009.
- Meninos: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
- Singerstraum: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.
- Gintaro kambarys: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018.
Apdovanojimai
redaguoti- 2009 m. Jaunojo jotvingio premija už eilėraščių rinkinį „Heterų dainos“
- 2015 m. Jurgos Ivanauskaitės premija už eilėraščių rinkinį „Meninos“
- 2016 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija už „Singerstraum“
- 2021 m. Vytauto Kubiliaus premija už literatūros recenzijas ir kultūrinių įvykių refleksijas
Nuorodos
redaguoti- Rašytojų sąjungos informacija Archyvuota kopija 2018-07-30 iš Wayback Machine projekto.
- Interviu su G. Kazlauskaite, 2009 m.
- Interviu su G. Kazlauskaite radijo laidoje Po lyros ženklu, 2014 m.[neveikianti nuoroda]
- Interviu su G. Kazlauskaite, 2017 m. Archyvuota kopija 2017-08-04 iš Wayback Machine projekto.