Getautės piliakalnis
| Getautės piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Getautės piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Telšių rajonas | ||
| Seniūnija | Viešvėnų seniūnija | ||
| Aukštis | 28 m | ||
| Plotas | 33x28 m | ||
| Priešpilis | 20x75 | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio vidurys - XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1948, 1964 | ||
| Tirtas | 2002 m. | ||
| Registro Nr. | A1360/ 3487 / AR1210 | ||
Getautės piliakalnis, Kungiai, Getautės pilis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1360, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1210) – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Getautės kaimo, Viešvėnų seniūnija. Pasiekiamas iš plento 160 Telšiai–Varniai–Laukuva prieš Kungius pasukus į dešinę vakarų kryptimi, pavažiavus 800 m laikantis dešinės – yra kairėje, į vakarus, pervažiavus Viešvės upelį.
Piliakalnis redaguoti
Piliakalnis įrengtas Viešvės kairiajame krante esančios ilgos siauros kalvos viršūnėje. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 28 m aukščio. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 33 m ilgio, 28 m pločio, 1 m iškiliu viduriu. Pietiniame aikštelės krašte supiltas 0,4 m aukščio, 10 m pločio pylimas, kurio išorinis 4,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 3 m pločio, 0,3 m gylio griovį, už kurio yra antras 0,3 m aukščio nuo griovio, 5 m pločio pylimas. Jo 3 m aukščio išorinis šlaitas pereina į kalvos šlaitą. Aikštelės šiauriniame gale supiltas 1,5 m aukščio, 10 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 3-5 m pločio terasą. Žemiau jos, 6 m žemiau aikštelės, iškastas 50 m ilgio, 0,9 m gylio, 10 m pločio griovys, už kurio įrengtas priešpilis. Jo aikštelė orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 20 m ilgio, 75 m pločio, į šiaurę nuolaidėjanti per 2,5 m. Priešpilio šiauriniame šlaite, 3-4 m žemiau aikštelės yra 7-15 m pločio terasa, šiaurės vakarų dalyje virstanti 20 m pločio, 2 m gylio grioviu.
Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs kiek praretintais lapuočiais. [1]
Tyrimai redaguoti
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1948 m. ir 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 2002 m. – Žemaičių muziejus Alka (vadovas Stasys Kasparavičius). Aikštelėje rasta grublėtos keramikos, apvali žalvarinė ir gerai išsilaikiusi žalvarinė pasaginė segė, papuošta gyvulinės kilmės galais. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.
Rytinėje – šiaurės rytų papėdėse, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė. 200 m į pietryčius, už slėnio yra aukštuma, vadinama Gojumi, greičiausiai senojo kulto vieta.
Istorija redaguoti
Manoma, kad piliakalnyje stovėjo 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte dėl pietinių kuršių žemių dalybų minima kuršių pilis Viešvė. Čia galėjo būti ir 1219 m. Haličo-Voluinės sutartyje minimos žemaičių kunigaikščio Vambuto valdos.[2]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Džiuginėnų piliakalnis 11 km Kalnėnų piliakalnis 9 km |
Daubarių piliakalnis 42 km Skurvydiškės piliakalnis 10 km |
Papilės piliakalnis 40 km Buišų piliakalnis 15 km |
| |||||||
| Gandingos piliakalnis 33 km Lauko Sodos piliakalnis 5 km |
|
Biržuvėnų piliakalnis 9 km Šatrija 15 km | |||||||||
| Paplienijos piliakalnis 11 km Lopaičių piliakalnis 17 km |
Vembūtų piliakalnis 16 km Burbiškių piliakalnis 27 km |
Sėbų piliakalnis 8 km Sprūdės piliakalnis 16 km Girgždūtė 23 km | |||||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 63 (Nr. 208)
- ↑ Stasys Kasparavičius, Kunigaikščio Vykinto pilies beieškant. Žemaičių žemė. 2001 m. Nr. 1 Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 78.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.190
- Kosarzewskis A. Keli tautotyros mažmožiai iš kun. A. Kosarzewskio rinkinio // Tauta ir žodis. Kaunas. 1923. T. I, p. 101–123.
- Gintautas Zabiela. Iš tolimiausios Viešvėnų apylinkių praeities // Viešvėnai: istorija ir dailės paminklai. Vilniaus dailės akademijos darbai. T. 28. Vilnius, 2003. p. 13-15.
- Tomas Baranauskas, Gintautas Zabiela. Ceklis 1253 metais: istorinė – archeologinė analizė // Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos. Vilnius, 2004. p. 29, 53.