Gerulių piliakalnis
| Gerulių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Gerulių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Alytaus rajonas | ||
| Seniūnija | Butrimonių seniūnija | ||
| Aukštis | 8-11 m | ||
| Plotas | 45x21 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio vidurys - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1955 | ||
| Tirtas | 1955 m. | ||
| Registro Nr. | AR41/22609, 1832, 22610/A75KP | ||
Gerulių piliakalnis su gyvenviete, vadinamas Zamkumi, Zamkeliu, Mastaltavičių kalnu – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22610) Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Gerulių kaimo šiaurinėje dalyje, kalvoje, tarp dviejų bevardžių upelių. Pasiekiamas keliu Butrimonys – Stakliškės, yra kairėje į šiaurės vakarus nuo kelio, ties rajonų riba.
Piliakalnis redaguoti
Piliakalnį iš šiaurės, vakarų ir pietų juosia upelių slėniai, rytinėje pusėje yra laukas. Kalva apaugusi medžiais ir krūmais. Šlaitai statūs, 8–11 m aukščio. Aikštelė ovali, apie 45 m ilgio ir 21 m pločio. Ją žiedu juosia 170 m ilgio, 1-4,5 m aukščio pylimas. Aikštelėje yra keturių 2,0-3,5 m skersmens ir 0,3-0,8 m gylio duobių ir apie 23 m ilgio griovio liekanų. Valstybinės archeologijos komisijos duomenimis, aikštelė buvo iškasinėta per 1916–1917 m. vokiečių kariuomenės mėgėjiškus kasinėjimus. Piliakalnio pietinėje ir pietvakarinėje papėdėje, už upelio yra senovės gyvenvietė, kuri užima apie 100 m ilgio ir 30 m pločio sklypą.[1]
Tyrimai redaguoti
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1961 m. ir 1971 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, [2] 1977 m. ir 1989 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Gyvenvietėje aptiktas 0,5 m storio kultūrinis sluoksnis, jame rasta lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi keramikos, lankinė trikampe kojele segė. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 1,51 ha.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Pelekonių II piliakalnis 17 km | Paukščių piliakalnis 14 km | Lepelionių piliakalnis 9 km Gerulių (Stakliškės) piliakalnis 3 km |
| |||||||
| Šilėnų piliakalnis (Birštonas) 10 km Punios piliakalnis 11 km |
|
Mirgelių piliakalnis 18 km | |||||||||
| Alytaus piliakalnis 19 km Kružiūnų piliakalnis 9,5 km |
Daugų piliakalnis 16 km Poteronių piliakalnis 19 km |
Voniškių piliakalnis 25 km Pivašiūnų piliakalnis 10 km | |||||||||
- Kitos Gerulių piliakalnio foto
-
Gerulių piliakalnis nuo kelio. -
Gerulių piliakalnio papėdė. -
Gerulių piliakalnio aikštelė. -
Vaizdas nuo Gerulių piliakalnio.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Arūnas Strazdas. Gerulių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 613 psl.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 63 (Nr. 206)
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 98
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Виленской губернии. Вильна, 1893, c. 126.
- Navarackas A. Archeologiniai radiniai Gerulių piliakalnio gyvenvietėje // Lenino keliu. Jieznas. 1961 m. spalio 4 d. Nr. 78(1034), p. 3–4.
- Sokołowski W. 1890. Do poszukiwaniu o piłkalniach // Wisła. Warszawa. T. IV, p. 453–456.
Nuorodos redaguoti
- Lietuvos piliakalniai. Gerulių piliakalnis
- Gerulių piliakalnis (foto) 2009 m. Archyvuota kopija 2016-10-14 iš Wayback Machine projekto.