Germanizmas

Germanizmasskolinysgermanų kalbų.[1]

Pirmieji skoliniai iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą pateko XIIIXIV a. Kai kurie germanizmai galėjo būti gauti tarpininkaujant prūsų kalbai, nes prūsai kurį laiką gyveno greta gotų ir šiedvi tautos palaikė glaudžius kontaktus. Germanizmų skaičius lietuvių kalboje maždaug tris kartus mažesnis negu slavizmų, germanizmai sudaro apie 0,5% bendrinės kalbos žodyno. Iš dažnesnių dabartinėje lietuvių kalboje vartojamų germanizmų minėtini: amatas (plg. vidurio vokiečių aukštaičių am(m)et), budelis (plg. vokiečių žemaičių boddel), bulius (plg. vidurio vokiečių žemaičių bulle), durpė (plg. vokiečių žemaičių turf), kalkės (plg vokiečių k. Kalk), kunigas, kunigaikštis (plg. vokiečių aukštaičių kuning), pinigas (plg. vidurio vokiečių žemaičių pennig), skydas (plg. vokiečių aukštaičių scit), vertas (plg. vokiečių k. wert) ir kt.[1]

Lietuvių kalboje yra keletas ne vokiečių kilmės senųjų germanizmų, pavyzdžiui, yla (galbūt iš got. *ēla), silkė (iš šved. sillaka).[2][3]

Pastaruoju laikotarpiu į lietuvių kalbą ima skverbtis kiti germanizmai – anglicizmai.

IšnašosKeisti

  1. 1,0 1,1 Algimantas Urbanavičius. „Skoliniai“. Gerbkime žodį. Nuoroda tikrinta 2021-01-05. 
  2. „yla“. Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė. Nuoroda tikrinta 2021-02-06. 
  3. „silkė“. Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė. Nuoroda tikrinta 2021-02-06. 

LiteratūraKeisti