1595 m. Merkatoriaus pasaulio atlasas

Atlas sive Cosmographicae Meditationes de Fabrica Mundi et Fabrica Figura
Tipas	107 žemėlapių rinkinys
Mastelis	įvairus
Geografinė aprėptis	Pasaulis
Leidybos metai	1595 m.
Leidybos šalis	Vokietija

1595 m. Merkatoriaus pasaulio atlasas (lot. Atlas sive Cosmographicae Meditationes de Fabrica Mundi et Fabrica Figura) – atlasas, kurį sudarė Gerardas Merkatorius ir išleido Duisburge 1595 m. Tai 107 žemėlapių rinkinys, pirmą kartą istorijoje pavadintas kaip atlasas.

Istorija

Atlaso atvartas

Atlasą Gerardas Merkatorius pradėjo kurti dar rengdamas savąją Klaudijaus Ptolemėjo „Geografijos“ laidą. Ligos (po 1590 m. jį ištiko 2 insultai), keblumai dėl neatitikimų tarp skirtingų šaltinių duomenų, ilgas darbas, kurio reikėjo plokštėms išraižyti, stabdė procesą, taigi veikalą spausdino dalimis. Gerardui mirus 1594 m., atlasą išleido jo sūnus Rumoldas Merkatorius 1595 m.

1581 m. laidą sudarė 51 žemėlapis, daugiausiai – Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos žemėlapiai. 1589 m. tomas, kuriame buvo 23 žemėlapiais daugiau, apėmė ir Italiją bei Graikiją. Užbaigtoje 1595 m. laidoje sudėti anksčiau spausdinti žemėlapiai ir prie jų pridėti dar 33. Juose buvo likusios Europos dalys, paliekant neatskirtas Portugaliją ir Ispaniją bei atsisakant detalumo.

G. Merkatoriaus sūnus Rumoldas ir jo vaikaičiai vėliau dar pridėjo regioninius Azijos, Afrikos ir Amerikos žemėlapį. Pirmoji jo laida neatnešė komercinės sėkmės, tad Merkatoriaus vaikaičiai pardavė jo plokštes Hondijaus šeimai. 1606 m. naujieji plokščių savininkai atlasą papildė atlasą dar 37 žemėlapiais, nupieštais ir išraižytais Jodoko Hondijaus. Taip pat buvo išspausdintas pigesnis variantas su mažesniais žemėlapiais.

Lietuva

Lietuvos žemėlapis Merkatoriaus atlaso 102 psl.

1595 m. Merkatoriaus atlase pirmąkart buvo išspausdintas žemėlapis „Lithvania“, iš kurio galima spręsti apie Lietuvos teritorijos geografinį ištirtumą, kraštovaizdžio kitimus, iš dalies – apie ūkio istorijos bruožus. Žemėlapį „Lithvania“ G. Merkatorius jau buvo sudaręs apie 1570 m., tačiau paskelbtas jis tik po 25 metų. Jame pavaizduota Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir su ja besiliečiančios gretimų valstybių teritorijos. G. Merkatorius žemėlapyje turėjo daugiau vietos, kurią užpildė labai reikšmingais objektais – sutankino gyvenvietes ir upių tinklą, nupiešė didžiuosius miškų masyvus. Jis daug detaliau pavaizdavo Nemuno, Dauguvos, Dniepro baseinų upes. Vien tik šiandieninės Lietuvos plote yra išbrėžta apie 20 upių ir pavaizduota daugiau kaip 60 gyvenviečių. Šiaurės Rytų Lietuvoje upių tinklas daug tankesnis negu kitose Lietuvos vietose. Nemuną padalijo į dvi dalis, Alytų, Nemenčinę, Rietavą, Panevėžį, Krekenavą, Ukmergę pavaizdavo toli nuo upių, Aukštadvarį atkėlė prie Neries, Biržus – prie Šventosios, po du kartus pavaizdavo Anykščius, Linkuvą, Jurbarką, Žeimius; Vilijos vardu vadinama Neris ir nedidelis Vilnios intakas.

Šaltiniai

• Atlaso turinys Vikitekoje