Georgijus Žukovas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Georgijus Žukovas | |
---|---|
Gimė | 1896 m. lapkričio 19 d. Strelkovka, Kalugos gubernija, Rusijos imperija |
Mirė | 1974 m. birželio 18 d. (77 metai) Maskva, Sovietų Sąjunga |
Palaidotas (-a) | Nekropolis prie Kremliaus sienos |
Tautybė | Rusas |
Veikla | TSRS karvedys |
Pareigos | buvęs TSRS Gynybos ministras |
Partija | TSKP |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Georgijus Žukovas |
Parašas | |
Georgijus Konstantinovičius Žukovas (rus. Георгий Константинович Жуков, 1896 m. lapkričio 19 d. arba gruodžio 1 d. – 1974 m. birželio 18 d.) – Tarybų Sąjungos maršalas, kuris buvo tapęs Generalinio štabo viršininku, Vyriausiojo kariuomenės vado pavaduotoju, gynybos ministru, politbiuro nariu. Per Antrąjį pasaulinį karą jis dalyvavo daugelyje mūšių, o karo pabaigoje vadovavo 1-ajam Baltarusijos frontui mūšyje dėl Berlyno.
Biografija
redaguotiGimė Strelkovos kaime Kalugos gubernijoje rusų valstiečių šeimoje. 1915 m. buvo pašauktas į Rusijos imperijos kariuomenę. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, apdovanotas Georgijaus kryžiumi. Buvo sužeistas. Raudonosios armijos gretose dalyvavo Rusijos pilietiniame kare. Tarnavo kavalerijoje. Po Antrojo Pasaulinio karo Žukovas, kaip labai populiarus lyderis, buvo laikomas grėsme Stalino kultui ir apkaltintas nelojalumu nusiųstas vadovauti Odesos daliniams, toliau nuo Maskvos. Tačiau po Stalino mirties maršalas grįžo ir tapo gynybos ministru.
1944 m. balandžio 10 d. pirmasis apdovanotas Pergalės ordinu.
1994 m. Rusijos Federacijos Prezidento įsakymu įsteigtas ordinas, pavadintas Georgijaus Žukovo garbei.
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Nikolajus Bulganinas |
TSRS gynybos ministras 1955 - 1957 m. |
Po to: Rodionas Malinovskis |