Georgijevsko traktatas
Georgijevsko traktatas – 1783 m. liepos 24 d. Georgijevske pasirašyta sutartis tarp Rusijos imperijos ir tuometinės Gruzijos rytinėje dalyje egzistavusios Kartlijos-Kachetijos karalystės. [1] Sutartimi Rusija garantavo Bagrationų dinastijos valdytos Kartlijos-Kachetijos savarankiškumą, teritorinį integralumą, tačiau Gruzija turėjo atsisakyti savarankiškos užsienio politikos ir faktiškai tapo Rusijos protektoratu. Sutartimi Gruzija atsisakė bet kokios priklausomybės nuo kitų kaimynų, o kiekvienas naujas Gruzijos monarchas turėjo gauti Rusijos imperatoriaus pritarimą. 1784 m. sutartį ratifikavo Rusijos carienė Jekaterina II ir Kartlijos-Kachetijos karalius Hereklis II. Šis Gruzijos politinis aktas paskatino Persiją valdžiusios Kadžarų dinastijos monarchą Mochamadchaną įsiveržti į Gruziją ir 1795 m. rugsėjį įvykusiame Krtsanisi mūšyje sutriuškinti Gruzijos kariuomenę, po kurio Persija užėmė visą rytinę Gruziją. Rusija Persijai paskelbė karą, tačiau Gruzijai nesuteikė jokios karinės pagalbos Krtsanisi mūšyje. 1799 m. naujuoju Kartlijos-Kachetijos valdovu buvo paskelbtas Hereklio II vaikaitis Davidas. Gruzijoje kilus ginčams tarp vietos kilmingųjų dėl sosto, Rusijos caras Pavelas I 1800 m. gruodžio 18 d. aneksavo Kartlijos-Kachetijos karalystę. 1801 m. rugsėjo 12 d. naujasis Rusijos caras Aleksandras I patvirtino rytinės Gruzijos aneksijos aktą.[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Georgijevsko traktatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 587 psl.
- ↑ http://www.britannica.com/event/Treaty-of-Georgievsk Treaty of Georgievsk