Atverti pagrindinį meniu

Georgijus Gamovas

(Nukreipta iš puslapio George Gamow)
Georgijus Gamovas
rus. Георгий Гамов
Bragg lab1 1930 (cropped).jpg
Gimė 1904 m. kovo 4 d.
Odesa, Rusijos imperija
Mirė 1968 m. rugpjūčio 19 d. (64 metai)
Boulderis, Koloradas, JAV
Veikla fizikas
Organizacijos Getingeno universitetas, Kalifornijos universitetas Berklyje
Žinomas (-a) už Kvantinis tuneliavimas, Didysis sprogimas
Commons-logo.svg Vikiteka Georgijus GamovasVikiteka

Georgijus Antonovičius Gamovas (rus. Георгий Антонович Гамов; 1904 m. kovo 4 d. – 1968 m. rugpjūčio 19 d.) – Rusijos fizikas, teoretikas ir kosmologas.[1]

Per savo vėlyvąją karjerą Gamovas daugiau skyrė dėmesio mokymui ir tapo plačiai žinomu dėl savo populiarių knygų „Vienas, du, trys…begalybė“ (angl. One Two Three...Infinity) ir „P. Tompkinsas“ (angl. Mr Tompkins) serijų (1939–1967 m.). Viena iš pastarųjų buvo parašyta kartu su lietuvių kilmės biologu ir biochemiku Martynu Yču.

Ankstyvasis gyvenimas ir karjeraKeisti

Gamovas gimė Odesos mieste, Rusijos imperijoje (dabar Ukraina). Jo tėvas mokė rusų kalbos ir literatūros aukštojoje mokykloje, o jo motina mokė geografijos ir istorijos mergaičių mokykloje. G. Gamovas, be rusų, šiek tiek išmoko prancūzų ir vokiečių kalbų. Gamovas nesimokė anglų iki savo koledžo metų. Daugiausia jo straipsniai buvo parašyti vokiečių ir rusų kalbomis, bet vėliau jis pradėjo rašyti ir anglų kalba.

Jis studijavo Novorosijske Odesos universitete (1922-1923 m.) ir Leningrado universitete (1923–1929 m.). Po Aleksandro Frydmano mirties Gamovas turėjo išsirinkti kitą savo disertacijos vadovą. Universitete Gamovas susidraugavo su trimis teorinės fizikos studentais Levu Landau, Dmitrijumi Ivanenko ir Matvėjumi Bronšteinu. Jie suformavo grupę, dar žinoma kaip „trys muškietininkai“, kurie susitikdavo aptarti ir analizuoti kvantinės mechanikos naujų straipsnių. Nuo 1928 m. iki 1930 m. stažavo Getingeno universitete. Prieš diplomo įteikimą Gamovas Getingene dirbo su kvantinės teorijos srityje, kur atomo branduolio tyrimų pagrindu parengė daktaro disertaciją.

1931 m. Gamovas buvo išrinktas SSRS mokslų akademijos nariu, jis tapo vienu iš jauniausiu nariu šioje organizacijoje.[2] Tais pačiais metais vedė Liubovę Vochmincevą, fizikę, kuri dirbo inžiniere optikos gamykloje.[3] 1934 m. emigravo į JAV, dirbo Vašingtono universiteto profesoriumi. Dalyvavo kuriant JAV vandenilinę bombą.

DNR ir RNRKeisti

Po to, kai 1953 m. Fransis Krikas ir Džemsas D. Vatsonas atrado DNR struktūrą, Gamovas bandė išspręsti problemą kaip 4 skirtingos bazės (adeninas, citozinas, timinas ir guaninas), kurios yra susijungusios DNR grandinėje kontroliuoja baltymų sintezęaminorūgščių.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Romualdas Karazija. Gamow George (Džordžas Gamovas), tikr. Georgij Gamov. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 390 psl.
  2. Радиевый институт имени В. Г. Хлопина. Для молодёжи (Radium Institute named after V. G. Khlopin. For young).
  3. KARAZIJA, Romualdas. Įžymūs fizikai ir jų atradimai. Kaunas: Šviesa, 2002, 179 p. ISBN 5-430-03260-3.