Geocaching
Geocaching (geo + caching, kur gr. γεο ,žemė' + angl. cache ,slėptuvė') arba šnek. geokešingas – šiuolaikinėmis išmaniosiomis technologijomis paremtas žaidimas, kurio metu žaidėjai, naudodamiesi GPS ir interneto galimybėmis, ieško paslėptų netikrų lobių. Žaidėjai palydovinės navigacijos sistemų pagalba suranda „lobių“ talpyklas, paslėptas kitų žaidimo dalyvių. Mobiliųjų programėlių generuojamame lobių žemėlapyje sužymėtos slėptuvių vietos – tai dažniausiai pagrindinės turistų lankomos vietos: miesto aikštė, parkas, sena gotikinė bažnyčia ar istorinis paminklas. Paprastai geokešingu užsiimantis keliautojas gali būti tikras, kad aplankys kiekvieną iš šių turistinių objektų. Vietiniai tos šalies ar miesto žaidėjai prie pat arba visiškai netoli tokių objektų paslepia lobius, kurių ieško atvykėliai.
Žaidimas redaguoti
Vos tik užsiregistravus pasauliniame geocaching.com tinklalapyje, galima žvilgtelti į žemėlapį ir stebėti, kiek lobių šio žaidimo mėgėjai paslėpė žemės rutulyje. Šį žaidimą žaidžia per penkis milijonus planetos gyventojų, kol kas paslėptų lobių nėra tik Šiaurės Korėjoje ir dar keliose valstybėse. Geokešingas ypač populiarus Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse.[1]
Žaidimas susijęs su aktyviu laisvalaikiu atvirame lauke, naujų vietovių pažinimu, geografinio akiračio plėtimu. Pradėti žaisti gali bet kuris žmogus, turintis navigacinę sistemą arba išmanųjį telefoną, kuriame yra įdiegta specialiai šiam užsiėmimui skirta programėlė. Būtina užsiregistruoti žaidimo svetainėje ir susikurti vartotojo paskyrą. Galima pradėti ieškoti pagal pasirinktą vietovę arčiausiai esančių lobių – programėlėje pateikiamas visas sąrašas slėptuvių su pavadinimais. Kurią nors išsirinkus, žemėlapyje rodomos jos koordinatės, atstumas, lobio aprašymas, užuominos ir kita reikalinga informacija. Suradus „konteinerį“ (dėžutę su viduje esančiu lobiu), būtina užrašyti radimo datą, pseudonimą. Su lobiu gali būti paliekamas ir smulkus suvenyras, nedidelės vertės daiktas (pvz., atšvaitas, raktų pakabukas).
Lobiai ir slėptuvės redaguoti
Slėptuvės pagal radimo sudėtingumą būna įvertintos penkių žvaigždučių skalėje, todėl net ir pradedantieji žaidėjai gali lengvai įsitraukti į paieškas, pradėdami nuo pačių paprasčiausių lobių. Kai kuriems lobių ieškotojams didžiausias azartas – radimą užregistruoti pirmiems. Kai kurie slėptuvių savininkai į dėžutę įdeda didesnės vertės daiktą, kurį pasiima FTF (First to Find) radimą užregistravęs geokešeris. Tai gali būti reta moneta, lobio slėpimui skirtas konteineris, laimingas loterijos bilietas ir pan.
Būna įvairių lobių rūšių. Norint surasti „Mysterious“ lobį, pirmiausia reikia išspręsti savininko sugalvotą užduotį, pavyzdžiui, „Sudoku“ žaidimą. Jį išsprendus, sužinomi atitinkami skaitmenys, kuriuos „įstačius“ į koordinates, parodoma tikroji galutinė slėptuvės vieta. Kiti lobiai yra nelengvai prieinami, reikalauja ne tik gero fizinio pasirengimo, bet ir specialios laipiojimo įrangos, nes yra paslėpti apleistose požeminėse šachtose, aukštai statybinėse konstrukcijose ar medžiuose, ant namų stogų. „Multi-Cache“ tipo lobių paieška primena orientacinį žaidimą, kai atvykus į tam tikrą vietą, ten būtina pastebėti kažkokią aplinkos detalę ar išspręsti užduotį. Tą padarius gaunamos kito punkto koordinatės ir t. t., kol galų gale randama ir pati slėptuvė.
Oficialioje žaidimo svetainėje galima įsigyti vadinamuosius „keliauninkus“ (travel bug) arba „geomonetas“ (geocoins). Palikti kurioje nors iš slėptuvių, jie ten praguli tol, kol tą pačią slėptuvę aplanko kitas žaidėjas ir nusprendžia „keliauninką“ pasiimti su savimi. Daiktas „keliauja“ kartu su radusiuoju tol, kol pastarasis nusprendžia jį palikti kitoje slėptuvėje – čia jį gali pasiimti kitas žaidėjas. Tokiu būdu „keliauninkas“ keliauja po pasaulį, o jo savininkas internetu stebi jo aplankytas vietas.
Slėptuvės būna įvairių dydžių: Nano (nano), Micro (mikro), Small (mažas), Regular, Medium (nuolatinis, vidutinis), Large (didelis), Other (kitas, neatitinkantis jokio išvardinto dydžio).
