Konsulinis pareigūnas

Konsulinis pareigūnas (lot. consul – patarėjas) – paprastai valstybės tarnautojas, kuriam pavedama atlikti konsulines funkcijas: valstybės, jos ginamų asmenų – piliečių, juridinių bei kitų (pvz., valstybėje leidimą gyventi turinčių pabėgėlių) – gynimo (konsulinė pagalba), atstovavimo, registravimo, notarines, administracines bei kitas funkcijas. Konsuliniai pareigūnai gali atlikti ir diplomatines funkcijas, jeigu jos jiems yra pavedamos.

Prancūzijos generalinis konsulatas Sankt Peterburge

Europos valstybėse diplomatai paprastai turi ir konsulinių pareigūnų įgaliojimus. Konsuliniams pareigūnams gana retai pavedamos diplomatinės funkcijos, kadangi jos susijusios su diplomatiniais imunitetais ir privilegijomis, kurios yra platesnės už konsulinius imunitetus, tam būtinas buvimo valstybės sutikimas, gali iškilti kitokių teisinių ir politinių kliūčių (pvz., dėl konkrečių personalijų tinkamumo buvimo valstybės vyriausybei, sutikimo dėl jų išreiškimo būtinybės ir kt.).

Asmuo, paskirtas konsulato vadovu, vadinamas konsulu.

Generalinis konsulas ir kitos konsulinės klasės

Generalinis konsulas – aukščiausios klasės konsulinis pareigūnas, konsulinės įstaigos, vadinamos generaliniu konsulatu, vadovas.

Konsulas – diplomatinės atstovybės konsulinis pareigūnas, arba konsulinės įstaigos, vadinamos konsulatu, vadovas.

Skiriamos dar vicekonsulo ir konsulinio agento konsulinės klasės.

Garbės konsulai ir etatiniai konsulai

Skiriami garbės konsulai ir etatiniai konsulai. Lietuvoje pastarieji yra diplomatinės tarnybos nariai, gaunantys algą iš valstybės biudžeto.

Nuorodos

• LR URM tinklalapis Archyvuota kopija 2019-09-30 iš Wayback Machine projekto.