Gelugpa
Gelugpa (tibet. དགེ་ལུགས་པ = dGe lugs pa – „sisteminio mokymo mokykla“) – Tibeto budizmo mokykla. Dabar tai pati gausiausia ir įtakingiausia Tibeto budizmo mokykla, dar žinoma kaip „geltonkepurių“ arba „geltonoji“ tikyba (pagal vienuolių aprangą). Ją XIV–XV a. įkūrė iš Amdo kilęs lama Dzongkapa. Nuo XVII a. vid. gelugpa tapo valstybine Tibeto tikyba, o jos vadovas – teokratiniu Tibeto valstybės (1642–1951/1959 m.) monarchu.
Gelugpa teigia, kad dalai lama (aukščiausias mokyklos vadovas) atgimsta kaip tulku – jis yra Avaloktiešvaros (Čenrezigo) ir Dzongkapos mokinio Gendungba įsikūnijimas.
Kaip ir kitos Tibeto mokyklos, išskyrus njingmą, gelug remiasi antrąja sanskrito tekstų vertimų tradicija. Nuo kitų Tibeto mokyklų skiriasi tuo, kad griežtai laikosi vienuolių celibato, nėra pasauliečių priėmimo į vienuolyną tradicijos. Gelugpos šventikai turi praeiti ilgus apmokymus, susipažinti su visais budizmo aspektais, todėl tam įsteigti tam tikri budizmo mokslų institutai prie vienuolynų – dacanai. Iš kitų Tibeto mokyklų gelugpa išsiskyrė padidintu dėmesiu vienuolių išsilavinimui bei savo misijonieriška veikla.
Per Gelugpos misionierius Tibeto budizmas paplito į Mongoliją, iš ten – į Tuvą, Užbaikalę, Kalmukiją, Džiungariją (šiuose kraštuose iš esmės visi budistai yra gelug atšakos).[1]
Pagrindiniai gelugpos tekstai yra Atišos mokymų rinkinys „Lamrim“. Vadžrajanos praktikoje jungia įvairias Anutarajoga tantras (Guhjasamadžą, Čakrasamvarą, Jamantaką, Kalačakrą).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Драгункин А. Н., Котков К. А., Тибет – правда и вымыслы. Санкт-Петербург, 2015.