Geltonųjų Vandenų mūšis
| Geltonųjų Vandenų mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Chmelnickio sukilimas | |||||||
 Stepono Potockio žūtis mūšyje | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Kazokai Krymo chanatas |
 ATR
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Bogdanas Chmelnickis | Steponas Potockis Stefanas Čarneckis | ||||||
Geltonųjų Vandenų mūšis – mūšis, įvykęs 1648 m. gegužės 15-16 d. tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Ukrainos kazokų kariuomenių prie Geltonųjų vandenų (ukr. Жовтi Води, dab. Dniepropetrovsko sritis).
Istorija redaguoti
Geltonųjų Vandenų mūšis įvyko per 1648–1654 m. ukrainiečių sukilimą. Kazokai (8-10 tūkst. žmonių, vadas Bogdanas Chmelnickis), padedami Krymo totorių (4-5 tūkst. žmonių, vadas Tuhaibėjus), sunaikino apsuptą Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės avangardą, (apie 1200 žmonių ir 8 patrankos, vadas Steponas Potockis).[1] Sužinojęs, kad pagrindines Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės pajėgas sudarę samdiniai kazokai perėjo pas sukilėlius, S. Potockis su B. Chmelnickiu sudarė paliaubas ir už patrankas iškeitė į kazokų nelaisvę patekusius pulkininkus M. Krysą ir M. Krivonosą. Tačiau kazokai grįžtančią ATR kariuomenę pasitiko pasala ir ją sumušė.
Ši pirmoji kazokų pergalė paskatino jų tolesnę kovą prieš Abiejų Tautų Respublikos valdžią.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Geltonųjų Vandenų mūšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 516 psl.