Kužių–Kretingos geležinkelis
| Kužių–Kretingos geležinkelis | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys |  Lietuva |
| Miestai | Kuršėnai – Telšiai – Plungė – Kretinga |
| Pagrindinė informacija | |
| Operatorius | AB „Lietuvos geležinkeliai“ |
| Statybų pradžia | 1924 m. |
| Atidarymas | 1932 m. |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 132 km |
| Vėžė | 1520 mm vėžė |
Kužių–Kretingos geležinkelis (iš pradžių Amalių–Kretingos geležinkelis, kartais Šiaulių–Klaipėdos geležinkelis) – geležinkelio ruožas šiaurės vakarų Lietuvoje, sujungęs Kužių ir Kretingos stotis. Dabar tai šiaurės vakarinė Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio dalis, besidriekianti rytų–vakarų kryptimi. Linija nutiesta dviem etapais – 1924–1926 m. nuo Kužių iki Telšių, 1930–1932 m. nuo Telšių iki Kretingos.[1] Viena svarbiausių tarpukario Lietuvos vyriausybės inicijuotų statybų.[2]
Istorija
redaguoti
1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, susisiekimas nuo sostinės Kauno iki Klaipėdos buvo gana sudėtingas – nuo Šiaulių reikėjo važiuoti šiaurės vakarų kryptimi iki Latvių Priekulės, o nuo jos į pietus link Klaipėdos (dukart reikėjo kirsti Lietuvos–Latvijos sieną). Kitas nepatogus maršrutas buvo Kaunas–Jonava–Radviliškis–Pagėgiai–Klaipėda. Siekdama sutrumpinti atstumą, Lietuvos vyriausybė 1923 m. vasarį išskyrė tris galimas prioritetines kryptis: Amaliai–Telšiai–Kretinga (132 km), Kazlų Rūda–Tauragė (101 km) ir Kėdainiai–Lyduvėnai–Rietavas–Klaipėda (195 km).[3][4] Po pirmojo vertinimo etapo Kėdainių–Klaipėdos varianto atsisakyta.[5] Įvertinus statybos ir eksploatacijos išlaidas, galiausia pasirinktas Amalių–Kretingos variantas.[2] Pasirinkimą lėmė ne tik pigumas, bet ir tankus Telšių–Klaipėdos regiono apgyvendinimas.[4]
1924 m. liepos 29 d. Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį įvairioms geležinkelio reikmėms priverstinai buvo nusavinama žemė, sumokant jos savininkams kompensacijas. Įvertinus tai, kad naujam 132 km ruožui reikėtų pusės metinio Lietuvos biudžeto, nutarta geležinkelį tiesti dviem etapais – iki Telšių ir nuo Telšių.[6] Šitaip buvo 60 km sutrumpintas atstumas nuo Kauno iki Klaipėdos geležinkeliu.[7]
Per I etapą 1924 m. rugsėjo 11 d. – 1926 m. gegužės 7 d. nutiesta 56 km atkarpa Kužiai–Telšiai (dar vadinta Amaliai–Telšiai, kadangi Kužių geležinkelio stotis vadinta ir Amalių vardu, arba Šiauliai–Klaipėda pagal artimiausią nuo Kužių didmiesčio stotį Šiauliuose), kurios autorius – inžinierius Adolfas Murza.[5] Jai statyti panaudota iš Anglijos kreditorių gauta paskola. Kužių–Tryškių ruožas eksploatacijai atiduotas dar 1925 m. gruodžio 23 d., Tryškių–Telšių – 1926 m. gegužės 7 d.[8][4]
II etapas – 71 km ilgio Telšių–Kretingos ruožo tiesimas prasidėjo 1930 m. pavasarį.[4] Darbus atliko Danijos įmonė „Højgaard & Schultz“,[5] darbai vyko nuo Telšių link Kretingos ir užtruko dvejus metus.[7] Bėgiai buvo pagaminti Vokietijoje (81 km) ir Rusijoje (46 km).[5]
Naujojo geležinkelio atidarymas įvyko 1932 m. spalio 29 d., šeštadienį. Į Telšių stotį iš Kauno specialiuoju traukiniu atvyko prezidentas Antanas Smetona, ministras pirmininkas Juozas Tūbelis, susisiekimo ministras Vytautas Vileišis, užsienio reikalų ministras Domas Zaunius, krašto apsaugos ministras Balys Giedraitis, vidaus reikalų ministras Steponas Rusteika, kiti garbingi svečiai. Geležinkelį pašventino Telšių vyskupas Justinas Staugaitis. Po vizito Telšiuose svečiai išvažiavo į Kretingą, kur vakare buvo priimti apšviestoje geležinkelio stotyje, o ką tik pastatytuose Pranciškonų gimnazijos rūmuose jiems buvo surengta iškilminga vakarienė. Apie vidurnaktį specialusis traukinys išvyko atgal į Kauną.[6]
Traukinių eismas visame ruože prasidėjo 1932 m. lapkričio 1 d. Per parą galėdavo pravažiuoti apie 10 traukinių porų.[5] Kadangi geležinkelis buvo vieno kelio, traukiniams prasilenkti parinkta Pavenčių geležinkelio stotis ties Kuršėnais. Keleiviniai traukiniai važiuodavo dukart per dieną (ryte ir vakare). Stočių infrastruktūra buvo užbaigta gerokai vėliau, jau eksploatuojant geležinkelį.[4] Nuo 1933 m. gegužės 15 d. maršrutu Šiauliai–Klaipėda vietoje rytinio ir vakarinio traukinio paleista automotrisė.[6] 1937 m. stotyse nutiesti rusiški bėgiai buvo pakeisti belgiškais.[5]
Stotys
redaguotiIš pradžių ruože pastatytos 4 stotys ir 2 pralankos.[5] Šiuo metu ruožo stotys yra šios:
- Kužių geležinkelio stotis
- Pavenčių geležinkelio stotis
- Raudėnų geležinkelio stotis
- Tryškių geležinkelio stotis
- Dūseikių geležinkelio stotis
- Telšių geležinkelio stotis
- Lieplaukės geležinkelio stotis
- Plungės geležinkelio stotis
- Šateikių geležinkelio stotis
- Kūlupėnų geležinkelio stotis
- Kretingos geležinkelio stotis
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Geležinkelis Lietuvoje. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-03-01).
- ↑ 2,0 2,1 Julius Kanarskas. Geležinkelis, laikinąją sostinę sujungęs su jūrų uostu. 2022-11-02, Ve.lt (tikrinta 2025-03-01).
- ↑ Naujų geležinkelių statymas. Kaunas, Lietuvos valstybės spaustuvė, 1924.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 Dabašinskienė, Iveta (2013). „Pirmosios geležinkelio trasos tarpukario Lietuvoje architektūra“. Mokslas – Lietuvos ateitis. 5 (3): 309–315. doi:10.3846/536. ISSN 2029-2341.
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 5,5 5,6 Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 103–106
- ↑ 6,0 6,1 6,2 Julius Kanarskas. Geležinkelis, laikinąją sostinę sujungęs su jūrų uostu. 2022-10-28, Ve.lt (tikrinta 2025-03-01).
- ↑ 7,0 7,1 Romualdas Beniušis. Tarpukario Palanga dvelkusi Kretingos geležinkelio stotis. 2021-04-24, Bernardinai.lt (tikrinta 2025-03-01).
- ↑ J. Jankevičius (1936). Lietuvos geležinkeliai istorijos šviesoje, Technika ir ūkis 2(15): 39–42.
Nuorodos
redaguoti- Участок Шяуляй — Крятинга (Railwayz.info)
- J. Jankevičius. Telšių–Kretingos geležinkelis. – Kaunas, 1933.