Gelderso kunigaikštystė

Gelderso kunigaikštystė arba Gelderso hercogystė (ol. Hertogdom Gelre) – istorinė valstybė dabartiniuose pietryčių Nyderlanduose, viena iš Septyniolikos Provincijų. Ji apėmė visą dabartinę Gelderlando provinciją, taip pat dalį Limburgo provincijos, vakarų Vokietijos.

Hertogdom Gelre Gelderso kunigaikštystė
Šventosios Romos Imperijos kunigaikštystė
← 1096 – 1795 →
Herbas nuo 1393 m.
Location of
Sostinė	Geldernas
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Įkurta	1096 m., 1096
- Prijungta prie Prancūzijos	1795 m.

Istorija

Valstybė įkurta 1046 m., kuomet nedidelę teritoriją dab. Vokietijoje kaip atskirą sritį ėmė valdyti Vasenbergo dinastija. Pirminė kunigaikštystės teritorija apėmė dalį dab. Limburgo provincijos ir su Gelderlandu nieko bendro neturėjo. Jos atstovai titulavosi grafais. XIII a. grafystė plėtė savo teritorijas ir įsigijo daug žemių dabartiniame Gelderlande.

Prasidėjusi pietuose, grafystė įgijo valdžią šiaurėje, prisijungdama Vėluvės, Betuvės ir Zutfeno grafystes. 1339 m. susijungusi su Zutfeno grafyste, Gelderso grafystė tapo kunigaikštyste. Dėl hegemonijos ji daug kovojo su Olandija ir Utrechto vyskupija, tapdama viena svarbiausių valstybėlių dabartinių Nyderlandų teritorijoje. 1473 m. Gelderso soste įsigalėjo Burgundų dinastija, ir kunigaikštystė buvo įjungta į Burgundijos Nyderlandus. Po to tapo dalimi Habsburgų Nyderlandų.

Tačiau 1492 m. kunigakštystė vėl atkūrė valstybingumą ir į valdžią sugrįžo Egmontų dinastija. Remiamas Prancūzijos, Karolis II Egmontas sėdo į sostą, sustiprino valdžią ir ėmė plėsti kunigaikštystės teritorijas, kolonizuodamas fryzų žemes šiaurėje. Jis tapo galingu, ir galėjo konkuruoti su Habsburgais Nyderlanduose.

Po mirties 1538 m. Karolis II paliko kunigaikštystę Viljamui III iš Julicho kunigaikštystės. Tačiau šis nesugebėjo išsaugoti nepriklausomybės. Jau 1543 m. kunigaikštystę prisijungė Habsburgų Karolis. Atitekusi Habsburgų Nyderlandams, kunigaikštystė suskaidyta. 1548 m. iš jos suformuotos 4 provincijos: Geldersas, Zutfenas, Groningenas ir Fryzija.

Po Nyderlandų revoliucijos 1581 m. (oficialiai – 1648 m.) Gelderso kunigaikštystė vėl buvo padalinta. Vėluvė, Betuvė ir Zutfenas prijungti prie Jungtinių Nyderlandų provincijų ir tapo integralia Nyderlandų dalimi (Gelderlando provinciją). Pietinė kunigaikštystės dalis (Oberkvartieris) tuo tarpu sudarė dalį Pietinių Nyderlandų ir tapo vadinama Ispanijos Geldersu. Po Ispanijos įpėdinystės karo, 1713 m. Ispanijos Geldersas buvo padalintas tarp keturių valstybių. Jo atskiras dalis atsirėžė Nyderlandai, Austrijos ir Julicho kunigaikštystė. Svarbiausia kunigaikštystės dalis su sostine Gelderyje atiteko Prūsijai ir toliau buvo vadinama Prūsijos Geldersu. Galiausiai 1794 m. Prūsijos Peldersas buvo okupuotas Prancūzijos, ir kunigaikštystės egzistencija baigėsi.

Administravimas

Gelderso kunigaikštystės (raudona) kontroliuotos teritorijos XVI a. pradžioje

Didžiausio suklestėjimo metu XVI a. Gelderso kunigaikštystė valdė didžiules žemes Žemutinėse Provincijose. Kunigaikštystę sudarė kelios geografiškai atskirtos teritorijos, kurios buvo padalintos į feodalines valdas:

• Overkvartieris (Overkwartier) – seniausia, labiausiai į pietus atsiskyrusi kunigaikštystės dalis;
• XIV a. įgytos žemės:
  • Vėluvė (Veluwe);
  • Betuvė (Betuwe) – dalis į pietus nuo Utrechto vyspupijos;
  • Zutfeno grafystė.
• XVI a. įgytos žemės:
  • Vakarų Fryzija;
  • Groningenas;
  • Rytų Fryzija.

Heraldika

• 
  Iki 1236 m.
• 
  1236 - 1276 m.
• 
  1276 - 1393 m.
• 
  Nuo 1393 m.

Nuorodos

• Gelderso kunigaikščiai