Geinsvilis
Geinsvilis angl. Gainesville | |
---|---|
Miesto gatvė | |
Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4) | |
Valstybė | ![]() |
Valstija | ![]() |
Įkūrimo data | 1854 m. |
Gyventojų | 126 047 |
Plotas | 161,6 km² |
Tankumas | 780 žm./km² |
Altitudė | 54 m |
Tinklalapis | www.cityofgainesville.org |
![]() |
GeinsvilisVikiteka |
Geinsvilis (angl. Gainesville) – miestas JAV, Floridos valstijos šiaurėje. Didžiausias Alačua apygardos miestas ir jos administracinis centras. Gyventojų 126 tūkst. (2010 m. duomenys).
Veikia Floridos universitetas, Santa Fė koledžas.
IstorijaKeisti
Prieš ~12 tūkst. metų Floridoje gyventa paleoindėnų[1], bet jų gyvenviečių rasta mažiau nei 100.[2]
Kolonijiniais laikais į Floridos regioną suplūdus ispanams ir kitiems europiečiams, dauguma vietinių indėnų išmirė nuo europiečių atsineštų ligų ar sukilimų prieš kolonizatorius metu. 1539 m. dab. Geinsvilio vietovėje lankėsi ispanų keliautojas Ernandas de Sotas. Likę timukua genties žmonės buvo priversti priimti Romos katalikų tikėjimą ir prisijungti prie misijų.[3]
Pirmajame XVIII a. dešimtmetyje kolonizatoriai iš Karolinos provincijos, kartu su jamasiais[4] išžudė arba paėmė į vergiją beveik visus vietinius gyventojus (pasak Ispanų Floridos gubernatoriaus, 10 000−12 000 vietinių Floridos gyventojų patapo vergais), likusieji pabėgo į Sent Ogastino apylinkes.[5] Ispanų kolonistai Paynes Prairie vietovėje ėmė kurti rančas, kuriose augino galvijus, o kaip darbo jėgą naudojo į vergovę paimtus timukua genties žmones.[6]
Geinsvilis įkurtas 1854 m. kaip Alačua apygardos centras šalia nutiesti pasiūlytos Floridos geležinkelio linijos vietos. Juodaodžiai vergai sudarė gyventojų daugumą Alačua apygardoje. Juodaodžio Džono Brauno (John Brown) 1859 m. suorganizuotas išpuolis privertė baltuosius gerokai sunerimti, tai privedė prie reguliariosios kariuomenės įkūrimo. Greitai Florida pasitraukė iš Sąjungos. Pilietinio karo metu Geinsvilis veikė kaip maisto atsargų bazė. Po karo, 1866 m., Geinsviliui suteiktas miesto statusas.
Dėka obligacijų išdavimo miestas pradėjo plėstis, gerinta infrastruktūra, pastatyta elektrinė, visuomeniniai pastatai. Iki XX a. pr. pagrindinis miesto pajamų šaltinis tebebuvo medvilnės pramonė, bet ją greitai pakeitė įvairių kultūrų auginimas. Užauginti vaisiai ir daržovės buvo gabenami į šiaurines valstijas. Abu pasauliniai karai pastūmėjo miesto ekonomiką į priekį.
Miestų partnerystėKeisti
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ [1] „Florida’s Indians from Ancient Times to the Present“, Retrieved 2011-06-30
- ↑ [2] „Florida Historical Contexts: The Paleoindian Period“, Retrieved 2011-06-30
- ↑ Milanich, The Timucua:120, 150
- ↑ Milanich, Laboring in the Fields of the Lord: Spanish Missions and Southeastern Indians:183-184
- ↑ Milanich, The Timucua:212
- ↑ Milanich, The Timucua:113