Paprastoji gegutė

(Nukreipta iš puslapio Gegutė)

Paprastoji gegutė arba gegutė (Cuculus canorus) – gegutinių paukščių (Cuculiformes) būrio gegutinių (Cuculidae) šeimos rūšis.

Cuculus canorus
Gegutė (Cuculus canorus)
Paprastoji gegutė
Paprastosios gegutės kukavimas Rusijos Kalugos srityje
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Gegutiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Cuculiformes)
Šeima: Gegutiniai
(Wikispecies-logo.svg Cuculidae)
Gentis: Tikrosios gegutės
(Wikispecies-logo.svg Cuculus)
Rūšis: Paprastoji gegutė
(Wikispecies-logo.svg Cuculus canorus)
Binomas
Cuculus canorus
Linnaeus, 1758
Paplitimas
Paplitimas
Paprastųjų gegučių paplitimo arealas pasaulyje:
     perimvietės
     tikriausiai irgi peri
     migracijos
     žiemavietės
Paprastoji gegutė skrydyje

Paplitimas pasaulyjeKeisti

Paprastosios gegutės paplitusios Eurazijoje nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Žiemoja pietinėje Užsachario Afrikoje ir Pietryčių Azijoje.

PorūšiaiKeisti

IOC World Bird List / v11.2, kurios sąrašus sudaro tarptautinė ornitologų sąjunga, išskiria 4 porūšius[2]:

Paplitimas LietuvojeKeisti

Lietuvoje gyvena Cuculus canorus canorus gegučių porūšis. Šalyje gana dažni ir įprasti paukščiai. Mėgsta lapuočių girias, tamsius eglynus, sausus šilus, vandenų pakrantes.

Žiemoti į Užsachario Afriką liepą išskrenda suaugusios gegutės, rugpjūtį – jaunikliai. Pavasarį, dažniausiai balandį gegutės visada sugrįžta į savo gimtąją vietą ir paprastai parazituoja tą paukščių rūšį, kuri ją užaugino.

IšvaizdaKeisti

Paprastoji gegutė savo išvaizda ir dydžiu panaši į paukštvanagį, tik skiriasi smailiais sparnais ir dėmėta uodega. Jos kūno ilgis 32-33 cm, atstumas tarp abiejų išskleistų sparnugalių 55-60 cm,[3] patinėliai sveria apie 130 g, patelės apie 110 g.

ElgsenaKeisti

Nuolat perskrenda iš vienos vietos į kitą, žeme nevaikšto, skrenda greitai, tankiai modama sparnais, gali atlikti staigius posūkius. Kukuoja vien patinai, kartais jie tyliai sukvaksi, o patelės kvatojančiai kikena. Dažniausiai pradeda kukuoti anksti ryte prieš aušrą ir nenurimsta iki vakaro sutemų. Kukuoja tupėdama medžių viršūnėse.

Išsiritęs gegužiukas jau pirmomis dienomis išstumia iš lizdo šeimininko kiaušinius arba jauniklius ir lieka lizde vienas.

Lizdo užgrobimasKeisti

Gegutės patelė, užgrobusi svetimą lizdą, praryja vieną jo kiaušinį prieš padėdama savąjį. Taip jai pavyksta apgauti savo aukas, mat dėl jautrios odos plikoje papilvėje jos gerai žino, kiek vadoje narių. Šis greitas užkandis vagilei, be kita ko, suteikia ir papildomų proteinų bei kalcio, kurių ji greitai neteks. Gegutė kiaušinius deda retai, kas 4–5 dienos, todėl sudėti visą 5–6 kiaušinių dėtį užtruktų gana ilgai, gal net visą mėnesį,[4] nors palankiausiomis sąlygomis pavasarį veisimosi periodu vis kitame lizde gegutė gali sudėti iki 25 kiaušinių.[5] Jie būna panašūs į kiaušinius tų giesmininkų, į kurių lizdus yra dedami. Prieš prisiartindama prie lizdo, ji įsitikina, kad šeimininkų greta tikrai nėra, mat jei šie aptiktų ją nusikaltimo vietoje, paliktų savo vadą.

JauniklisKeisti

 
Gegutės jauniklis krakšlės (Acrocephalus) lizde
 
Paprastosios gegutės kiaušiniai kairėje ir didžiosios krakšlės (Acrocephalus arundinaceus) dešinėje

Būtina, kad gegužiukas išsiristų po 12 dienų, t. y., apie 24–48 val. anksčiau nei, pvz., nendrinukės. Įsibrovėlis šį laiko tarpą panaudoja savo tikslais išmesdamas kitus lizde esančius kiaušinius pirmosiomis savo gyvenimo valandomis. Pasitaiko, kad šeimininkų jaunikliai išsirita anksčiau nei gegužiukas. Tokiu atveju savo konkurentus šis vis tiek išstums iš lizdo, tačiau tai jam bus gerokai sudėtingiau. Gegužiukas sveria vos 2 gramus ir kartais jam tenka ne ką mažiau nei jis pats sveriančius kiaušinius atremti į šaukšto formos įgaubą savo nugaroje. Tai labai jautri jo kūno vieta, paukštis nepakelia jokio sąlyčio su ja; pastebėta, kad jis, kiek leidžia jo jėgos, išmeta bet kokį į lizdą patekusį daiktą.

Išdygus pirmosioms plunksnoms, gegužiukas visiškai praranda šį instinktą ir tampa labiau linkęs bendrauti. Per mėnesį jis priauga 30 kartų savo pradinio svorio. Pajutęs kad ir nedidelį lizdo smūgį, gegužiukas plačiai pražioja snapą ir laukia lesalo. Raudonai oranžinės ryklės vaizdas nenumaldomai priverčia jo „įtėvius“ išstumti visą snape turimą lesalą. Šis stimulas yra toks stiprus, kad kartais net ir pro šalį skrendantys paukščiai gali pamiršti savo pačių lizdą ir į gegužiuko snapą įmesti vikšrą, vabzdį ar kirmėlę. Toliau gegužiukas ima čirkšti ir blaškytis, taip dar labiau skatindamas netikrus tėvus jį šerti.

Būna, kad gegutė per klaidą padeda kiaušinį į netinkamą lizdą. Tokiu atveju gegužiukas nugaišta iš bado. Jei „įtėviai“ yra sėklas ėdantys paukščiai, jų racionas neapima gegužiukui reikalingų gyvūninės kilmės proteinų.

Jis taip pat nugaišta ir vabzdžiaėdžio čivylio lizde, nes šie paukščiai nereaguoja į jo elgesį. Čivyliams reikia, kad jų atžalos žnybteltų jiems į snapą, taip sužadindami jų šėrimo refleksą, o gegužiukas taip nedaro.

3 savaičių amžiaus gegužiukas tampa 2 kartus sunkesnis už jo maitintojus. Tuomet jis dažnai privalo palikti lizdą ir rasti kitą vietą, kurioje galės ir toliau parazituoti prašydamas išmaldos iš paukščių. Jo riksmai masina ir plėšrūnus (lapes, žebenkštis, plėšriuosius paukščius): šitaip žūsta apie 40 % nuo 3 iki 5 savaičių amžiaus gegučių. Paprastai paukštis ima skraidyti nuo 4 savaitės.

Parazituojami paukščiaiKeisti

Kiaušinius deda į daugelio giesmininkų (devynbalsių, raudonuodegių, nendrinukių, kielių ir kt.) lizdus. Karklinė nendrinukė yra tik viena iš 50–60 Europoje gegutės parazituojamų paukščių rūšių, o anot Aleksander D. Numerov (2003 m. duomenimis), iš viso paprastosios gegutės deda kiaušinius į 291 paukščių rūšies lizdus. Jauniklis užauga toks stambus, kad jo „įtėviai“ kartais bijo net prisiartinti. Jis dažnai jiems kapteli snapu reikalaudamas pašerti. Silpniausi paukščiai kartais nutūpia jam ant nugaros, kad patogiau pamaitintų.

Kai kurių ornitologų teigimu, tik viena iš 20 gegučių užauga tokio amžiaus, kad galėtų skristi į Afriką. Kelionės metu jų taip pat žūsta. Šio parazitinio paukščio išlikimas iš dalies remiasi ilgaamžiškumu, siekiančiu apie 10 metų.

Suaugusi gegutė maitinasi pati: dažniausia vikšrais, kartais, jei neranda nieko geriau, – ir sliekais. Gegutė labai akyla, iš tolo pastebi plaukuotus vikšrus, kurių nelesa kiti paukščiai. Todėl ji priskiriama prie naudingų paukščių, nes naikina kenksmingus vabzdžius.

Gegutės apetitas priverčia ją išnaikinti visus savo „įtėvių“ palikuonis, tačiau toks elgesys nepriveda prie visiško kokios nors rūšies išnykimo. Nesant pakankamai gausių lizdų, patelė išskrenda ieškoti naujų vietų ir naujų rūšių, kurias galėtų parazituoti.

FolklorasKeisti

Gegutė plačiai apdainuojama liaudies dainose, minima pasakose, apie ją yra daug smulkiosios tautosakos folkloro. Lietuvių mitologijoje gegutė yra siejama su deive Laima.

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. „IUCN Red List - Cuculus canorus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01. 
  2. worldbirdnames.org / Turacos, bustards, cuckoos, mesites, sandgrouse; IOC World Bird List / v11.2
  3. oiseaux-birds.com / Common Cuckoo Cuculus canorus
  4. delfi.lt/grynas / Paskutinė pavasario sauja; Selemonas Paltanavičius, „Valstiečių laikraštis“ | 2009 m. gegužės 16 d.
  5. countryfile.com / Guide to cuckoos: where to see in Britain and why the species is in decline | Published: January 30th, 2019

NuorodosKeisti


 

Vikiteka

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas gegutė