Atverti pagrindinį meniu
Apie kaimą žr. Gegužkalnis (kaimas).
Gegužkalnis
[[Image:|250px]]

Gegužkalnis
Koordinatės
55°28′16″ š. pl. 22°28′11″ r. ilg. / 55.47111°š. pl. 22.46972°r. ilg. / 55.47111; 22.46972Koordinatės: 55°28′16″ š. pl. 22°28′11″ r. ilg. / 55.47111°š. pl. 22.46972°r. ilg. / 55.47111; 22.46972
Savivaldybė Šilalės rajonas
Seniūnija Upynos seniūnija
Aukštis 20 m
Plotas 31 x 10
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmetis -
XIV a.
Žvalgytas 1955
Tirtas 1955 m.

Gegužkalnis arba Gegužių piliakalnis (A705 P) – piliakalnis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, Gegužių kaime, netoli Lingių ežero.

PiliakalnisKeisti

Piliakalnis dar vadinamas Bliūdkalniu, Galvyčių piliakalniu. Tai ilgos ir siauros kalvos viršutinė dalis. Piliakalnio rytiniai ir vakariniai šlaitai statūs, apie 20 m aukščio, leidžiasi į pelkėtus slėnius. Iš šiaurės pusės piliakalnis nuo kalvos kitos dalies atskirtas grioviu ir 4–5 m aukščio pylimu, už kurio buvo antrasis 3 m gylio griovys. Piliakalnio aikštelė ovali, 31 x 10 m dydžio. 1930 m. dar buvo išlikęs aplink aikštelę supiltas pylimas, dėl kurio aikštelė atrodė įdubusi. 1934 m. piliakalnis apardytas, jo dalis nukasta ir nuskleistas pylimas.

TyrimaiKeisti

XX a. pr. žvalgomuosius tyrimus atliko Liudvikas Kšivickis. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1961 m. atliko Lietuvos istorijos institutas.[1]

IstorijaKeisti

Manoma, kad ant piliakalnio stovėjo medinė žemaičių pilis (Geguse), kurią 1329 m. žiemą sudegino Vokiečių ordino kariuomenė ir jai talkinantys Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgo riteriai.

Aplinkiniai piliakalniaiKeisti

  Rubaičių piliakalnis 21 km
Padievyčio piliakalnis 18 km
Medvėgalis 19 km
Pilių piliakalnis 11 km
Papilių piliakalnis 22 km
Plūsčių piliakalnis 17 km
 
Rubinavo piliakalnis 22 km
     
     
     
Gudelių piliakalnis 13 km
Pagramančio piliakalnis 20 km Batakių piliakalnis 15 km Ivangėnų piliakalniai 10,5 km
Simėnų piliakalnis 9 km

ŠaltiniaiKeisti

  1. Linas TamulynasGegužkalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 487 psl.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.

NuorodosKeisti