Atverti pagrindinį meniu
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – netinkamos vikinuorodos
Jei galite, sutvarkykite.

Gediminas Vitkus (g. 1962 m. vasario 16 d., Vidsodis, Kelmės rajonas) – Lietuvos politologas, socialinių mokslų daktaras, profesorius.

Gediminas Vitkus

BiografijaKeisti

Gediminas Vitkus

1979 m. baigė Telšių 3-iąją vidurinę mokyklą (dabar – Telšių Germanto pagrindinė mokykla), 1979–1984 m. mokėsi Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto Filosofijos fakultete. 1984–1986 m. stažavosi Vilniaus universitete, 1986–1989 m. studijavo Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto Filosofijos fakulteto aspirantūroje.

1988–1992 m. dirbo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Politologijos katedros asistentu, 1992–1995 m. ėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotojo pareigas.

1993 m. Vilniaus universitete apgynė Socialinių mokslų srities Politologijos krypties daktaro disertaciją „Tarptautinės politinės integracijos teorijų raida“.

1995–1998 m. viešosios įstaigos "Europos integracijos studijų centras" direktorius. Nuo 1995 m. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, nuo 2007 m. – profesorius.

2001–2013 m. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų katedros vedėjas. 2010 m. jam suteiktas šios aukštosios mokyklos pedagoginis profesoriaus vardas.

2013-2018 m. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Europos studijų katedros vedėjas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto Strateginių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Nuo 2018 m. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius ir Europos studijų centro vadovas; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų katedros profesorius.

Žmona – istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Reda Griškaitė, dukros – Evelina Agota ir Joana.[1]

Moksliniai interesaiKeisti

Specializuojasi Europos studijų ir Tarptautinių santykių tyrimuose. Pagrindiniai moksliniai interesai: Europos Sąjungos politika ir integracija, Lietuvos ir Rusijos santykiai, mažosios valstybės.[2]

Profesinė ir visuomeninė veikla, stažuotėsKeisti

1991 m. stažavo Kopenhagos universitete, 1992 m. – Ženevos Aukštųjų tarptautinių studijų institute, 1994 m. – Amerikos universitete Vašingtone, 2000 m. – Danijos žmogaus teisių centre Kopenhagoje, 2005 m. – Virdžinijos karo institute Leksingtone, Jungtinėse Amerikos Valstijose, 2013 m. – Švedijos nacionaliniame gynybos koledže Stokholme. 1998–1999 m. dalyvavo Europos Sąjungos dėstytojų rengimo programoje Carlo Duisbergo centre Vokietijoje. Skaitė paskaitas Varšuvos, Pizos, Paduvos, Liucernos, Neapolio, Maltos universitetuose.

Nuo 1989 m. žurnalo Politologija, nuo 1998 m. – žurnalo Lithuanian Foreign Policy Review redakcinės kolegijos narys. Nuo 2002 m. žurnalo Lietuvos metinė strateginė apžvalga atsakingasis redaktorius. Nuo 1991 m. – Lietuvos politologų asociacijos narys, 1999–2001 m. – Lietuvos politologų asociacijos prezidentas. Nuo 1999 m. – Pilietinių iniciatyvų centro narys. 2011-2015 m. Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto narys. 2015-2022 m. - Studijų kokybės vertinimo centro Tarybos narys.

Projektas Lietuvos karaiKeisti

2012–2014 m. Gediminas Vitkus inicijavo mokslinių tyrimų projektą „Lietuvos XIX–XX a. nacionalinė kariavimo patirtis: sisteminė kiekybinė analizė“. Tyrimas, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba, buvo vykdomas vadovaujantis Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurta viena iš universaliausių ir ilgiausiai karus tyrusio projekto „Karo koreliatai“ (angl. Correlates of War) metodika. Susipažinus su naujausia 2010 m. šio projekto knyga Resort to War, buvo pastebėta, kad nors tarp visų 1816–2007 m. pasaulyje vykusių karų paminėti ir keturi didelio masto Lietuvos karai, kuriuose buvo kovojama su Lietuvos vėliava ir kurių aukų skaičius viršijo 1 000 kovotojų per metus, apie juos pateikiami faktiniai duomenys nepakankamai tikslūs, prieštaringa ir pati jų samprata bei interpretacija. Tai paskatino imtis atitinkamų karų analizės Lietuvoje.

Remiantis minėta metodika bei istoriografijoje ir archyvų fonduose saugoma istorine medžiaga buvo sistemiškai aprašyti keturi XIX–XX a. vykę Lietuvos karai: 1830–1831 m. sukilimas (parengė dr. Virgilijus Pugačiauskas), 1863–1864 m. sukilimas (parengė dr. Ieva Šenavičienė), 1919–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės karas (parengė dr. Gintautas Surgailis) ir Lietuvos partizaninis karas su Sovietų Sąjunga (parengė Edita Jankauskienė).

Šių karų analizė apima šiuos aspektus: kariavusios šalys, karo pradžia ir karo eiga (pagrindiniai etapai), karo našta, nuostoliai, karo pabaiga ir jo padariniai, karo semantika. Lietuvos mokslo kontekste tyrimas unikalus tuo, kad pirmą kartą buvo nuosekliai ir profesionaliai susisteminta faktinė informacija bei surinkti statistiniai duomenys apie XIX–XX a. Lietuvos kariavimo patirtį.

2014 m. šių tyrimų pagrindu buvo išleista monografija Lietuvos karai: Lietuvos XIX–XX a. nacionalinių karų sisteminė-kiekybinė analizė. Knyga paskelbta ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, tikintis, kad tai padės užtikrinti šių tyrimo prieinamumą ir kitų šalių mokslininkams, tarp jų ir – „Karo koreliatų“ projekto vykdytojams.[3]

Svarbiausios publikacijosKeisti

Monografijos

  • Gediminas Vitkus, sudar. (2014), Lietuvos karai: Lietuvos XIX–XX a. nacionalinių karų sisteminė-kiekybinė analizė, Vilnius: Eugrimas, 304 p. = Gediminas Vitkus, ed. (2014), Wars of Lithuania: A Systemic Quantitative Analysis of Lithuania’s National Wars in the Nineteenth and Twentieth Centuries, translated from Lithuanian by UAB “Metropolio vertimai”, Vilnius: Eugrimas, 320 p.
  • Gediminas Vitkus (2006), Diplomatinė aporija: tarptautinė Lietuvos ir Rusijos santykių normalizacijos perspektyva, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 220 p.
  • Gediminas Vitkus, Virgilijus Pugačiauskas, sudar. (2004), Baltarusijos paradoksai: įstrigusi transformacija ir regioninis saugumas, Vilnius: Lietuvos karo akademija, 215 p.
  • Klaudijus Maniokas, Gediminas Vitkus, sudar. (1997), Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: būklės, perspektyvų ir pasekmių studija, Kaunas: Naujasis lankas, 388 p.

Mokymo priemonės

  • Gediminas Vitkus, Evropski mozaik: 28 država Evropske unije, prevod sa litvanskog: Svetozar Poštić, Beograd: Informacioni centar Evropske unije, 2014, 274 s.
  • Gediminas Vitkus, Europos Parlamentas: 100 klausimų ir atsakymų, Vilnius: Europos Parlamento biuras Lietuvoje, 2014, 145 p.
  • Gediminas Vitkus, Europos mozaika: 28 Europos Sąjungos valstybės, Vilnius: Eugrimas, 2013, 272 p.
  • Gediminas Vitkus, Rasa Aškinytė-Degėsienė, Pilietinis švietimas: pagalbininkas rinkėjui. Skaitinių vadovėlis suaugusiems, Vilnius: Nacionalinis mokymų centras, 2013, 96 p.
  • Rasa Aškinytė-Degėsienė, Gediminas Vitkus, Pilietinis suaugusiųjų švietimas. Neformaliojo suaugusiųjų mokymo(si) modulis, Vilnius: Ugdymo plėtotės centras, 2012, 104 p.
  • Gediminas Vitkus, Europos Sąjungos užsienio politika: trumpas vadovas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, 264 p.
  • Gediminas Vitkus, sudar., Europos Sąjunga: enciklopedinis žinynas, trečiasis, pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: Eugrimas, 2008, 352 p.
  • Gediminas Vitkus, Europos Sąjunga ir ne tik ji: 99 terminai, Vilnius: Alora, 2003, 196 p.
  • Gediminas Vitkus, Politologija, trečiasis pataisytas leidimas, Vilnius: Danielius, 2001, 287 p.
  • Gediminas Vitkus, sudar., Studijuojantiems politologiją, Kaunas: Šviesa, 1990, 197 p.

Mokslo straipsniai

Žr. asmeninę svetainę - http://web.vu.lt/tspmi/g.vitkus

ŠaltiniaiKeisti

  1. http://web.vu.lt/tspmi/g.vitkus/
  2. http://www.tspmi.vu.lt/en/zmogus/gediminas-vitkus/
  3. Gediminas Vitkus, sudar. (2014), Lietuvos karai: Lietuvos XIX–XX a. nacionalinių karų sisteminė-kiekybinė analizė, Vilnius: Eugrimas, 304 p.

NuorodosKeisti