Gediminas Jankus

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Gediminas Jankus
Gimė	1951 m. gegužės 21 d. Kaunas
Sutuoktinis (-ė)	Audronė
Veikla	rašytojas, žurnalistas, visuomenės veikėjas
Alma mater	2000 m. Vilniaus universitetas

Gediminas Jankus (g. 1951 m. gegužės 21 d. Kaune) – Lietuvos rašytojas, žurnalistas, politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija

Mokėsi Kauno „Aušros“ ir Talino realinėje gimnazijoje. 2000 m. baigė Vilniaus universitetą. 1983-1987 buvo Kauno jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininkas. 1983-1986 m. Nacionalinio Kauno dramos teatro, 1986-1990 Lietuvos Nacionalinio dramos teatro literatūrinės dalies vedėjas.

1991–1994 m. atkurto LŠS žurnalo „Trimitas“ pirmasis redaktorius.

1990-1991 dirbo Krašto apsaugos departamente, prisidėjo kuriant apsaugos struktūras, Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris.

1990–1994 m. Lietuvos šaulių sąjungos valdybos pirmininkas, pirmasis Lietuvos šaulių sąjungos Vadas.

1991-ųjų sausio 11 d. Aukščiausiojoje Taryboje kartu su kitais davė kario priesaiką, vadovavo Rūmų gynėjams - šauliams, buvo paskirtas II korpuso komendantu ir Gynybos štabo nariu, vadovavo korpuso gynybai.

Parašė dramų, kurios išleistos atskiromis knygomis ir rinkiniuose.

1988 m. Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatyta drama „Amžinas keleivis" apie Vydūną (rež. Juozas Ivanauskas).

1989 m. Kauno kameriniame teatre pastatyta drama „Stolypino vagonas" (rež. Stanislovas Rubinovas).

2008 m. dramos „Ir šviesa, ir tiesa" (Vincas Kudirka) premjera. VšĮ „Teatro projektai" sukurtas spektaklis rež. Petras Venslovas).

Lietuvos žurnalistų sąjungos konkurso "Kultūros versmės" laureatas 2011.

2012 m. išleido dramą „Kybartų aktai", kurios pagrindiniai herojai – tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona ir premjeras Augustinas Voldemaras. Dramoje atskleidžiami dramatiški 1940-ųjų birželio 15-osios įvykiai - sovietų okupacija. Spektaklis pagal šią pjesę pastatytas 2013 m. (režisierius Vytautas Balsys, Kauno kino studijos kūrybinė grupė).

2017 m. išleido novelių knygą "Rytoj", už kurią 2018 m. pelnė literatūrinę Vieno lito premiją, o 2022 m. - Veliuonos novelės premiją.

2017 m. parašė libretą "Priesaika" apie pokario Lietuvos Laisvės kovotojus, pagal kurį 2018 m. sukurta roko opera (tautinio roko grupė "Thundertale ir VšĮ "Liudo Mikalausko koncertai".

Nuo 2019 m. spalio – Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas

Kauno miesto savivaldybės taryba 1997–2000 m. ir Kauno miesto savivaldybės taryba 2000–2003 m. Savivaldybės tarybos narys. 2000–2003 m. Kauno miesto mero pirmasis pavaduotojas, miesto Tarybos sekretorius, 2003–2011 m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktorius, nuo 2011 m. Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vedėjas. Daug kartų pareikštos padėkos už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą. Lietuvos Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų sąjungos ir Lietuvos nepriklausomybės gynėjų sąjungos narys. Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.

Bibliografija

• Amžinas keleivis: dramų rinkinys. – Vilnius: Vaga, 1989. – 198 p. – ISBN 5-415-00299-5
• Pasifloros žiedas: romanas. – Kaunas: V. Oškinis, 1994. – 109 p. – ISBN 9986-477-04-2
• Vaidmenys ir atlikėjai: kritikos etiudai. – Kaunas: Nemunas, 2001. – 125 p. – ISBN 9986-411-31-9
• Mėnesienos namai; Kunstkamera: dvi pjesės. – Kaunas: Nemunas, 2002. – 95 p. – ISBN 9986-411-39-4
• Kybartų aktai: dviejų dalių drama. – Kaunas: Naujasis lankas, 2012. – 87 p. – ISBN 978-9955-03-753-8
• Rytoj: novelės. - Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2017. - 175 p. - ISBN 978-8167-18-4
• Misterija "Gloria Juozui Naujaliui" – Rež. V. Streiča, Kauno valstybinio Muzikinio teatro choras ir orkestras, 2019.

Įvertinimas

• 1990 m. pirmo laipsnio B. Dauguviečio premija už istorinių dramų rinkinį "Amžinas keleivis"
• 1992 m. Sausio 13-osios atminimo medalis
• 1992 m. Šaulių žvaigždės medalis
• 1992 m. Garbės ženklas "Parlamento gynėjas"
• 1993 m. Šaulių žvaigždės ordinas
• 2005 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus apdovanojimas "Gintarinė plunksna"
• 2009 m. Lietuvos šaulių sąjungos medalis „Už tarnystę Lietuvai“
• 2011 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos medalis „Už nuopelnus žurnalistikai“
• 2012 m. Lietuvos sąjūdžio Pirmo laipsnio atminimo ženklas "Su Sąjūdžiu už Lietuvą"
• 2014 m. Laisvės kovų Didžiojo kryžiaus ordinas
• 2015 m. Šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklas (medalis) „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ 3 laipsnio
• 2015 m. Nepriklausomybės gynėjų medalis
• 2018 m. Šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklas (medalis) "Už nuopelnus Šaulių sąjungai" 2 laipsnio
• 2018 m. Lietuvos Šaulių sąjungos įkūrėjo V. Pūtvio-Putvinskio atminimo medalis
• 2018 m. Jotvingių kryžiaus riterių ordino Vyčio kryžius "Už nuopelnus Lietuvai"
• 2018 m. Vieno lito literatūrinė premija už novelių knygą "Rytoj"
• 2018 m. Kauno meno kūrėjų asociacijos premija
• 2020 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis.
• 2021 m. Lietuvos šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklas (medalis) "Už nuopelnus Šaulių sąjungai" 1 laipsnio
• 2022 m. Veliuonos novelės premija už novelių rinkinį "Rytoj"

Šaltiniai

1. Naujoje G.Jankaus pjesėje - dramatiška A.Smetonos ir A.Voldemaro akistata [1] Archyvuota kopija 2015-09-23 iš Wayback Machine projekto. 2. Spektaklyje "Smetona" istorijos vingiai [2] Archyvuota kopija 2015-09-23 iš Wayback Machine projekto. 3. Apie istorinę tiesą prabilo drama "Kybartų aktai" [3] 4. Prof.Petras Bielskis. Tarp dviejų imperijų [4] 5. Pirmasis atkurtos Šaulių sąjungos vadas G.Jankus: nepabūgome, nesitraukėme, neišdavėme [5] 6.https://kultura.lrytas.lt/literatura/2018/03/24/news/laureatas-vieno-lito-premija-dalinsis-su-simtu-kolegu-4956782/ 8. https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/r-cicelio-knygu-apzvalga-realybes-sluoksniai-286-907296