Gečiai (Molėtai)

Portal.svg
Gečiai
[[Vaizdas:|270px]]

Gečiai
Koordinatės 55°18′14″š. pl. 25°30′50″r. ilg. / 55.304°š. pl. 25.514°r. ilg. / 55.304; 25.514 (Gečiai)Koordinatės: 55°18′14″š. pl. 25°30′50″r. ilg. / 55.304°š. pl. 25.514°r. ilg. / 55.304; 25.514 (Gečiai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Molėtų rajono savivaldybės vėliava Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija Suginčių seniūnija
Gyventojų skaičius 15 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Gečiaĩ
Kilmininkas: Gečių̃
Naudininkas: Gečiáms
Galininkas: Gečiùs
Įnagininkas: Gečiaĩs
Vietininkas: Gečiuosè

Gečiai – gyvenvietė Suginčių seniūnijoje, 4 km į pietus nuo Suginčių prie Utenos-Molėtų kelio. Kaimo vardas kilęs iš asmenvardžio Gečys.

IstorijaKeisti

Videniškių krikšto knygoje Nr. 1 1654 metais užrašyta Anna Gieczewska iš Gečių kaimo; (17 p.) 1661 m. užrašytas Albertas Gečys iš Gečių (Albertus Giecis de Gieci), o Molėtų krikšto metrikų knygoje Nr. 1 (1 p.) užrašyta lietuviška lytis de Gieciu (1682 m.). XVII-XVIII a. kaime gyveno kelios Gečių šeimos. XVIII–XIX a. priklausė Suginčių dvarui. XVIII a. lietuviškas kaimas. 1740 m. Gečiuose buvo 5 ūkiai (Mykolo Sinkevičiaus, Kazimiero Gečio, Jono Šiaudinio, Kristupo Gečio, Stanislavo Gečio) su 48 gyv. ir iš kaimo buvo išėjęs Jurgis Gečys su šeima (7 žmonės). 1795 m. kaime kurį laiką gyveno iš Papiškių (Videniškių parapija) pabėgęs Kazimieras Meškis su šeima, dėl kurių grąžinimo Vilniaus universitetas apie dešimt metų bylinėjosi su Suginčių dvaro ponais. XIX a. II pusėje kaime gyveno kelios rusų sentikių šeimos: 1863 m. jų buvo 18 žmonių. 1882 m. Gečių gyventojai buvo tokie: I sklypą nuomavo Jakutis, II–V sklypus – sentikiai, VI – Zlatkauskas. Karčemą, buvusią prie Vilniaus vieškelio, nuomavo žydas Abramas Kacas. 1882 m. Gečiuose buvo 120,46 dešimtinių žemės. Žemę iš Suginčių dvaro žmonės išsipirko vėlai: sentikiai ją bandė išpirkti iš dvarininko Vikentijaus Pekarskio 1913 m. Tačiau dar po Pirmojo pasaulinio karo (1918-1940 m.) Pekarskiui, kuris gyveno Debeikiuose, priklausė Gečių kaimo žemių dalis. XIX a. pab. – XX a. pradžioje po gaisro Gečių kaimo žmonės gyveno vargingai.

1918 m. vykstant kovoms su bolševikais, Gečių kaime buvo trumpam įsikūręs bolševikų štabas.

1923 Gečių kaime buvo 10 ūkių 46 gyv., 1939 10 ūkių 48 gyv.

Pokario metais partizanai, įtarę išdavyste, Gečių kaime nušovė buvusį Lietuvos pasienio policininką Gorelovą su žmona, kilusia iš Dzūkijos. 1950 m. Gečių kaimo krūmuose liaudies gynėjai ir milicija apsupo Mykolą Urboną-Liepą, paskutinį Padvarnių būrio partizaną. Partizanas ilgai atsišaudė, paskutinį šovinį pasiliko sau, bet ginklas neiššovė, todėl jis pateko į nelaisvę.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
16 46 25 34 30 21 15 15


ŠaltiniaiKeisti