Gambjė salos

Gambjė salos (pranc. Îles Gambier) arba Mangarevos salos – salynas Ramiajame vandenyne, Polinezijoje, priklauso Prancūzijos Polinezijai. Gambjė salos salos yra į pietryčius nuo Tuamotu salyno, su kuriuo jungiamos į Tuamotu-Gambjė salas. Nuo Tuamotu salyno Gambjė salos skiriasi tuo, kad yra ne koraliniai atolai, o vulkaninės salos, be to, Gambjė salų gyventojai (mangarevai) kultūriškai artimesni markiziečiams, o ne paumotams (Tuamotu gyventojams). Kartais prie Gambjė salų priskiriama ir negyvenamų Akteono salų (atolų) spiečius, įsiterpęs tarp Tuamotu ir Gambjė.

Gambjė salų žemėlapis

Gambjė vėliava

Mangarevos sala

Geografija

Gambjė salyną sudaro 14 salų, kurių bendras sausumos plotas – 31 km² (kartu su Akteono salomis bendras plotas siekia 35 km²). Salos:

• Mangarevos salos – Papuris, Teauaonė, Tepapuris, Puaumu, Vaiatekeuė, Teauotu, Apu, Tuaeu, Totegegjė, Tarauru Roa, Gaioio, Tenoko, Rumarei, Mangareva, Aukena, Tokorua, Taravai, Tepu Nui, Angakauitai, Motu-O-Ari, Makapu, Akamaru, Mekiro, Teohootepohatu, Atumata, Tauna, Tekava, Kouaku, Motu Teiku, Makaroa, Manui, Kamaka;
• Akteono salos – Tenararo, Vahanga, Tenarunga, Matureivavao;
• kitos – Pietų Marutea, Marijos atolas, Moranė, Temoė.

Pagrindinė Gambjė salų dalis – Mangarevos salos – yra didelė koralinio rifo apsupta lagūna su keliomis didesnėmis vulkaninėmis salomis (Mangareva, Aukena, Akamaru, Taravai) viduryje ir daug mažų salelių (motu), išsibarsčiusių ant rifo. Aukščiausia vieta (441 m., Dafo k.) yra Mangarevos saloje.

Gyventojai

2017 m. Gambjė salose gyveno 1592 gyventojai. Vietiniai gyventojai – mangarevai, turintys savitą kalbą. Beveik visi gyventojai susitelkę Mangarevos saloje ir jos apylinkėse, iš Mangarevos grupei nepriklausančių salų gyvenama tik Pietų Marutea. Salynas sudaro komuną, kurios administracinis centras yra Rikitea (Mangarevos s.).

Istorija

Tarp X ir XV a. salose gyveno keli tūkstančiai gyventojų, vysčiusių laivybą ir prekybą su aplinkiniais salynais. Tačiau iškirtus miškus ir pritrūkus išteklių prasidėjo tarpusavio karai. 1797 m. salas pasiekė pirmasis europietis – britų kapitonas Džonas Vilsonas. Jis salyną pavadino ekspedicijos rėmėjo, barono Džeimso Gambjė (James Gambier) garbei. Nuo 1834 m. pradėjo steigtis katalikų misijos. Prancūzams vykdant branduolinius bandymus Mururoa atole, Gambjė salos naudotos kaip logistinė bazė.