Juncus capitatus
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis

Galvinis vikšris (Juncus capitatus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Šeima: Vikšriniai
( Juncaceae)
Gentis: Vikšris
( Juncus)
Rūšis: Galvinis vikšris
( Juncus capitatus)
Binomas
Isolepis setacea
Christian Ehrenfried Weigel [1]

Galvinis vikšris (Juncus capitatus) – vikšrinių (Juncaceae) šeimos vikšrių (Juncus) genties augalų rūšis, paplitusi Europoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje.

Biologija redaguoti

Vienmetis, 5–15 cm aukščio žolinis augalas. Stiebai laibi, prie žemės šakoti. Žiedai po kelis susitelkę į žvaigždiškas galvutes stiebų viršūnėse. Žydi birželio–rugsėjo mėn. Auga drėgnose ganyklose ir dirbamuose laukuose, laikinai užliejamuose jų plotuose, smėlynų lomose, ant lauko keliukų. Augalas siejamas su nederlingų drėgnų smėlio dirvožemių Isoeto–Nanojuncetea klasės bendrijomis. Augalų gausą tiesiogiai lemia meteorologinės sąlygos – drėgnomis vasaromis, ypač antroje vegetacijos sezono pusėje, augavietės dera gausiau.

Populiacija Lietuvoje redaguoti

Lietuvoje galvinis vikšris nuo 1981 m. įrašytas į Saugomų augalų rūšių sąrašus.[2]

Ankstesnės radavietės nustatytos pietiniuose rajonuose, vėliau šių augalų aptikta Skuodo, Klaipėdos, Jonavos, Trakų rajonuose. Buvusi gausi populiacija pajūrio smėlynų keliukuose ir ties Šaipiais (Klaipėdos raj.) beveik sunykusi – ją baigia išstumti susiverianti daugiamečių psamofitų velėna. [3] Grėsmę kelia mažėjantis lauko keliukų tinklas sausinamuose ir išlyginamuose laukuose, pasėlių priežiūrai taikomos pažangios technologijos.

Šaltiniai redaguoti