Galstas
Vieta Lazdijų raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Plotas 3,918 km²
Kranto linijos ilgis 18,99 km
Kilmė ledyninė
Vidutinis gylis 14,1 m
Didžiausias gylis 50,0 m
Įteka G-1, 15 bevardžių upelių
Išteka Z-2
Žemėlapis rodantis vietą.
Galstas
Koordinatės 54°08′55″ š. pl. 23°34′25″ r. ilg. / 54.14861°š. pl. 23.57361°r. ilg. / 54.14861; 23.57361

Galstas – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 7 km į pietryčius nuo Lazdijų. Ištįsęs šiaurės-pietų kryptimi 6,44 km, o plotis siekia iki 1,8 km. Altitudė 118,9 m. Šiaurinė ežero dalis siaura, o pietinė platesnė, su įlankomis. Giliausia ežero vieta yra šiaurėje ir siekia 50 m gylį. Galsto dubuo rininės kilmės. Kranto linija vingiuota, jos ilgis 19 km. Pietuose krantai daugiausia žemi, pelkėti (Salos ir Galsto pelkės), o šiaurėje statūs ir aukšti. Šiaurinėje pakrantėje stūkso Rudaraisčio miškas, pietinės pakrantės taip pat apaugę mišku. Kitose pakrantėse daugiausiai plyti pievos ir dirbami laukai. Atabrado plotis šiaurėje 5–10 m, pietuose – iki 100 m. Atabradas padengtas smėliu, vietomis moliu, pietuose gausiai apaugęs vešlia vandens augalija. Dugną dengia molis, gėlavandenė klintis, dumblas.

Į Galstą šiaurėje įteka G-1 upelis, o pietuose Z-2 upelis išteka į čia pat telkšantį Zapsio ežerą (Zapsės baseinas). Ežero pratakumas 13 % per metus. Vandens skaidrumas vasarą yra ~5 m.

Ežere sugaunama 17 žuvų rūšių: kuojos, lydekos, karšiai, karosai, ešeriai, lynai, seliavos, aukšlės, raudės, šamai, pūgžliai, stintos, unguriai, kirtikliai, plakiai, gružliai, dyglės[1]. 2003 m., 2014 m. ir 2017 m. atlikti ichtiologiniai tyrimai parodė, kad ežere keletą kartų pagausėjo seliavų ištekliai.

Prie Galsto įsikūrę kaimai: Galstai, Klepočiai, Saločiai, Miškiniai, Kaimeliai, Jurčiūnai (kolektyviniai sodai), Neravai, Laibagaliai, Vytautai. Veikia 3 kaimo turizmo sodybos.

Ežerėvardis (dar žinomas kaip Gaustas) galimai yra priesagos -st- vedinys iš šaknies gal-, kuri susijusi su žodžiu gelmė.[2]

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Galstas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 567-568
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 105