Galindų kalba
Galindų kalba | |
Kalbama | Šiaurinė Lenkija ir Rusija |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | išnykusi |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
Kalbos išnykimas | XVI a. – XVII a. |
Kilmė | Indoeuropiečių prokalbė galindų |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | - |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | - |
ISO 639-2 | bat |
ISO 639-3 | xzm |
SIL | - |
- Kitos reikšmės – Galindų kalba (reikšmės).
Galindų kalba – baltų kalbų grupei priklausanti mirusi kalba, iki išnykimo daugiausia naudota galindų. Kilo iš baltų prokalbės. Šia kalba nėra išlikusių jokių rašytinių šaltinių. Pats pavadinimas galindų kalba yra dvireikšmis: vakarų galindai kalbėjo vakarų baltų, o vadinamieji rytų galindai – Dniepro–Okos baltų kalba.
Rytų galindų kalba
redaguotiRytų galindų kalba buvo vartojama Protvos upės baseine, aplink Možaiską, Maskvos apylinkėse. Rytų galindai minimi XI a. – XII a. rusų metraščiuose. Nukariauti rusų, rytų galindai galutinai nutautėjo turbūt apie XV a. Rytų galindų kalbos pėdsakų išlikę vietovardžiuose ir jų gyventą plotą užėmusiose rusų kalbos tarmėse.
Vakarų galindų kalba
redaguotiVakarų galindų kalba nepaliko jokių rašytinių šaltinių. Galindų gyvenamos teritorijos, Galinda, priklausė prūsų žemių sąjungai. Seniau vakarų galindų gyventose vietovėse randami vietovardžiai ir vandenvardžiai atspindi tik bendruosius vakarų baltų kalbų bruožus, todėl labai tikėtina, kad galindai kalbėjo viena iš prūsų kalbos tarmių (bendrąją vakarų baltų kalbų charakteristiką žr. „Vakarų baltų kalbos“ ir „Prūsų kalba“).