Galijotas (hebr.‏גלית‏‎‏‎) – filistinas, kurį, pasak Biblijos, nukovė Dovydas.

Dovydas ir Galijotas

Biblijoje rašoma, kad Galijoto ūgis buvo šešios uolektys su sprindžiu. Jis kovėsi su Izraeliu filistinų gretose ir kartą pasisiūlė Izraelio kariams stoti su juo į dvikovą. Galijotas 40 dienų iš eilės išeidavo į filistinų gretų priekį su šiuo siūlymu. Tuo metu, kai Izraelio karių stovykloje buvo Dovydas, Galijotas vėl išėjo į priekį, pakartodamas savo pasiūlymą. Tada Dovydas pasirinko upėje penkis nugludintus akmenis ir vieną jų sviedė svaidykle ir pataikė Galijotui į kaktą. Šis mirė ir Dovydas, nukirtęs filistino galvą, nunešė ją į Jeruzalę.[1]

Kitame Biblijos pasakojime (2Sam 21,19[2]) minima Galijoto mirtis nuo Elhanano rankos[3], tačiau jį atkartojantis 1Met 20,5 tekstas patikslina, kad čia buvo nukautas Galijoto brolis Lachmis.[4]

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1Sam 17,23-53. Biblija, arba Šventasis Raštas. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.
  2. 2Sam 21,19. Biblija, arba Šventasis Raštas. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.
  3. Galijotas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004 [1]
  4. 1Met 20,5. Biblija, arba Šventasis Raštas. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.