Gailioji dilgėlė

Gailioji dilgėlė (Urtica urens) – dilgėlinių (Urticaceae) šeimos, dilgėlių (Urtica) genties augalas.

Vienmetis, 25-40 cm aukščio augalas, visas apaugęs smailiais ir trapiais dilginamaisiais plaukeliais. Palietus dilgėlę, plaukeliai įsminga į odą, nulūžta ir į žaizdelę patenka skruzdžių rūgšties lašelis. Rūgštis žaizdą graužia. Todėl nusidilginus oda parausta, ją niežti ir degina. Šaknis nedidelė, liemeninė. Stiebas status, keturbriaunis, gausiai šakotas ir lapuotas. Lapai priešiniai, kotuoti, kiaušiniški, pjūkliškai dantyti, viršūnė apybukė. Žiedai vienalyčiai. Kuokeliniai žiedai iš 4 balsvai žalių apyžiedžio lapelių ir 4 kuokelių, piesteliniai iš 4 žalių apyžiedžio lapelių ir 1 piestelės. Augalai vienanamiai, t. y. šluotelės pavidalo žiedynuose yra abiejų lyčių žiedai. Vaisius – mažas, pilkšvas, kiaušiniškas kaulavaisis. Vienas augalas subrandina 100–1300 ir daugiau sėklų. Jos geriausiai sudygsta peržiemojusios.

Žydi liepos – rugsėjo mėnesiais. Anksčiau buvo dažna piktžolė. Auga visoje Lietuvoje šiukšlynuose, soduose, daržuose, patvoriuose. Lapus galima vartoti maistui. Augalas vaistinis.

Šaltiniai

• Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 8 psl.