Atverti pagrindinį meniu

Gaižuva – Lietuvos istorinė teritorija, XIII-XIV a. apėmusi Dubysos žemupio kairįjį krantą, tarp Ariogalos ir Vilkijos. Ją 1292, 1294, 1348, 1352, 1364, 1365, 1370 ir 1372 m. puolė Teutonų ordinas. XV a. pabaigoje prijungta prie Vilkijos valsčiaus. Su Gaižuvos žeme siejamas Gaižuvos dvaras, Gaižuvėlės kaimas.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Gaižuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 564 psl.