Gūžinis kopūstas

Brassica oleracea

Kopūstai

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Šeima:	Bastutiniai ( Brassicaceae)
Gentis:	Bastutis ( Brassica)
Rūšis:	Kopūstas ( Brassica oleracea)
Varietetas:	Gūžinis kopūstas (Brassica oleracea var. capitata)

Gūžinis kopūstas (Brassica oleracea var. capitata) – bastutinių (Brassicaceae) šeimai priklausanti daržovė.

Augalas dvimetis. Stiebas trumpas, lapai trumpakočiai, stambūs (50-60 cm pločio), mėsingi, kieti, įgaubti. Jie sudaro kietą, 0,3-16 kg svorio gūžę. Paprastai baltos spalvos, nors būna ir violetinių. Yra įvairaus ankstyvumo veislių.

Ankstyvųjų kopūstų gūžės užauga per 50-60 d., vidutinio ankstyvumo – per 90-120 d., vėlyvųjų – per 130–140 d.^[1] Kopūstas, paliktas dirvoje antriems metams, išaugina stiebą su geltonu žiedynu.

Maistui naudojamos gūžės. Iš jų ruošiamos salotos, sriubos, naudojamos įvairių patiekalų (pvz., balandėlių) gamyboje. Žiemai kopūstai rauginami. Maistingosios medžiagos susikaupusios lapuose; čia yra vitaminų A, B1, B2, C, riebalų, angliavandenių ir kt.

Šaltiniai

↑ Kopūstas. Gūžinis kopūstas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 373

Purpurinio kopūsto gūžė

Vikiteka: Gūžinis kopūstas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Kopūstas. Gūžinis kopūstas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 373

[1]