Gėliūnai
blrs. Гелюны
Gėliūnai
Gėliūnai
54°41′40″ š. pl. 26°13′0″ r. ilg. / 54.69444°š. pl. 26.21667°r. ilg. / 54.69444; 26.21667 (Gėliūnai)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Astravo rajonas
Gyventojų (2009[1]) 45
Kirčiavimas Gėliū́nai

Gėliūnai (blrs. Гелюны) – gatvinis kaimas vakarų Baltarusijoje, palei Ašmenos upę, 5 km į rytus nuo Gervėčių, Gardino sritis, Astravo rajonas. Anksčiau priklausė Varnionių valsčiui, dabar Gervėčiams.

Istorija

redaguoti

Iki 1795 m. priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, vėliau Rusijos imperijai, 19211939 m. Lenkijai, 1939 m. priskirti Baltarusijos TSR.

Iki XIX a. vidurio buvo lietuvių etnografinio ploto paribyje. 1921 m. gyventojai pradėjo reikalauti lietuviškos mokyklos, ji įkurta 1924 m., joje 19261927 m. mokėsi 61, 19271928 m. – 69 mokiniai. Mokykla Lenkijos administracijos uždaryta ketvirtojo dešimtmečio pradžioje. 1926 m. įkurtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius, turėjęs 40 narių, rengė paskaitas, vaidinimus. 19321936 m. Gėliūnuose veikė skaitykla (vedėjai – buvę mokytojai V. Vilčinskaitė, K. Stacevičius), Lenkijos administracijos uždaryta. Daugelis buvusios mokyklos mokytojų TSRS okupacinės valdžios suimti, ištremti ar nukankinti.

1956 m. vėl įkurta lietuvių pradžios mokykla, septintame dešimtmetyje paversta baltarusiška, joje lietuvių kalba dėstyta kaip mokomasis dalykas, vėliau uždaryta. 1985 m. Gėliūnuose buvo 128 gyventojų (119 lietuvių ir 9 baltarusiai). [2]

1970 m. buvo apie 80 kiemų, pastatai mediniai, tvarkingai prižiūrimi, langai puošti pjaustytais medžio ornamentais. Gyventojai – dauguma lietuviai (1992 m. – jų buvo 84 %). Kaime dominuoja Laurinavičių pavardė; visi gyventojai turi pravardes (pvz, Ruošelė, Kiškelis – kad būtų lengviau susižinoti ir bendrauti). Gyventojų sparčiai mažėja.

Kaimo pradžioje yra cementine tvora aptvertos, tvarkingai prižiūrimos kapinaitės. Paminklų užrašai – lietuviški (išskyrus kelis lenkiškus užrašus). Kapinių centre stovi medinis kryžius su užrašu „Lietuvi, ilsėkis savo žemėje. 1962 m.“. Vietiniai mena, kad kryžius pastatytas buvo lenkų okupacijos laikais, o atstatytas sovietmečiu.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласцьpop-stat.mashke.org.
  2. Aloyzas Vidugiris. Gėliūnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 513 psl.