Fundamento de Esperanto

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Fundamento de Esperanto (liet. Esperanto pagrindai) – L. L. Zamenhofo knyga, kuri buvo išleista 1905 m. pavasarį. 1905 m. rugpjūčio 9 d. pirmajame Pasauliniame Esperanto kongrese (Pajūrio Bulonėje, Prancūzija) ji buvo paskelbta oficialiu kalbos šaltiniu.

Knygos viršelis

„Fundamento“ yra sudaryta iš keturių dalių: įvadas (Antaŭparolo), gramatika (Gramatiko), pratimų rinkinys (Ekzercaro) ir „Universalusis žodynas“ (Universala Vortaro). Beveik viskas, išskyrus įvadą, knygoje yra Zamenhofo ankstesni darbai.

„Fundamento“ gramatikos ir žodyno skyriai parašyti penkiomis kalbomis: prancūzų, anglų, vokiečių, rusų ir lenkų.