Atverti pagrindinį meniu

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakultetas

(Nukreipta iš puslapio Fundamentinių mokslų fakultetas)

IstorijaKeisti

Fundamentinių mokslų fakultetas (FMF) įkurtas 1993 m., prijungus prie jo bendrųjų mokslų katedras: Fizikos, Matematikos, Inžinerinės grafikos, Teorinės mechanikos, Inžinerinės informatikos ir Medžiagų atsparumo. Tais pačiais metais į fakulteto inžinerinės informatikos specialybę buvo priimta 64 bakalaurai ir 34 magistrantai, kitais metais į bioinžinerijos specialybę – 25 bakalaurai. Mokymui organizuoti buvo pasitelkti žymiausi respublikos specialistai, pasirašyta bendradarbiavimo ir darbo sutartis su Matematikos ir informatikos, Biotechnologijos institutais bei UAB „Biofa“. Šių institutų direktoriai – prof. V. Statulevičius (vėliau prof. M. Sapagovas), prof. Vladas Algirdas Bumelis geranoriškai padėjo formuoti dėstytojų kolektyvus. Prof. V. Bumelis daug parėmė ir materialiai, perduodamas fakultetui chromatografijos, mikrobiologijos ir biochemijos laboratorijas su visa įranga. Jų vertė siekia daugiau nei 200 000 Lt. Kartu su Biotechnologijos institutu ir Italijos paramos fondu įrengta šiuolaikinė genų inžinerijos mokomoji laboratorija.

1994 m. į bioinžinerijos specialybę buvo priimti pirmieji studentai. Šiuo metu įkurta profilinė Chemijos ir bioinžinerijos katedra. VGTU lėšomis ir padedant „Biofai" bei Biotechnologijos institutui buvo įsigyta laboratorijų įranga. Rengiant šios specialybės studentus dalyvauja žymiausi specialistai – tai profesoriai V. Bumelis, V. Laurinavičius, habilituoti daktarai A. Pauliukonis, K. Sasnauskas, S. Klimašauskas, doc. R. Marcišauskas ir kiti. Sukaupta laboratorinė įranga ir dėstytojų kolektyvas visiškai pajėgus rengti šios srities specialistus, ką akivaizdžiai įrodė ir pirmoji bioinžinierių laida. Visų absolventų rengimas yra tinkamo lygio, todėl dauguma jų įstojo į magistrantūrą. Fakultetas palaiko mokslinius ryšius su Veimaro statybos ir architektūros universitetu, Štutgarto universiteto Kompiuterių taikymo ir statybinės mechanikos institutu, Milano, Birmingemo, Tusono, Briuselio, Varšuvos ir kitomis aukštosiomis mokyklomis.

Fakulteto padaliniaiKeisti

KatedrosKeisti

Fakultete veikia šios katedros:

Chemijos ir bioinžinerijos katedraKeisti

Katedra buvo įsteigta 1963 m. Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale, kuri vadinosi Chemijos katedra. Jos vedėju buvo paskirtas doc. politas Niekus. 1969 m. KPI Vilniaus filialas tampa savarankišku Vilniaus inžineriniu statybos institutu, o Chemijos katedra – viena iš jo sudėtinių dalių.

Nuo 1974 m. katedros vedėju tapo žymus Lietuvos mokslų akademijos Chemijos ir cheminės technologijos instituto mokslininkas, analizinės chemijos specialistas prof. Povilas Norkus. Katedros moksliniai tyrimai bei darbai orientuojami cheminės analizės kryptimi, kuriami brangiųjų metalų kiekybinio nustatymo metodai.

1991 m. Chemijos katedra įtraukta į Statybinių medžiagų katedros sudėtį. Katedros vedėju paskiriamas doc. Albinas Gailius, o nuo 1995 m. vedėjo pareigas eina prof. Algimantas Kazragis. Šiuo laikotarpiu katedroje atliekami naujų šilumos izoliuojamųjų statybinių medžiagų kūrimo bei tyrimo darbai.

1996 m. suskyla Statybinių medžiagų katedra, įkuriama dabartinė profilinė Chemijos ir bioinžinerijos katedra, rengianti bioinžinerijos specialistus.

2001 m. katedros vedėju paskiriamas Lietuvos mokslų akademijos narys, prof. habil. dr. Juozas Kulys. Katedroje plėtojami moksliniai darbai prioritetinėse biotechnologijos, bioinformatikos, biologinio modeliavimo srityse.

Tais pačiais metais katedroje įkuriama Bioinformatikos mokslo laboratorija, kuriai vadovauja laboratorijos vedėjas prof. habil. d. Vladas Algirdas Bumelis.

Katedrai priklauso: Bioinformatikos mokslo laboratorija, Bioinžinerijos mokomoji laboratorija ir Chemijos ir bioinžinerijos mokomoji laboratorija.

Fizikos katedraKeisti

Fizikos katedros, kaip savarankiško aukštosios technikos mokyklos padalinio, užuomazgą sudarė Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo Elektronikos katedros Fizikos metodinės komisijos darbuotojai. Jos vadovė buvo vyr. dėstytoja Hilda Gutmanienė.

Buvę katedros vedėjai:

  • nuo 1965 iki 1975 m. doc. dr. Edmundas Mauza;
  • nuo 1975 iki 1985 m. doc. dr. Antanas Urbelis;
  • nuo 1985 iki 1995 m. prof. hab. dr. Juozas Jakimavičius.
  • Nuo 1995 iki 2007 m. prof. hab. dr. Antanas Česnys.
  • Dabartinis katedros vedėjas: doc. dr. Artūras Jukna.

Katedros priklausomybė:

  • Nuo 1970 m. iki 1989 m. – VISI Miestų statybos fakulteto padalinys.
  • 1990 m. – Bendrųjų mokslų centro padalinys.
  • Nuo 1993 m. – VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto padalinys.

Katedrai priklauso: Fizikos mokomoji laboratorija, Fizinės medžiagotyros laboratorija.

Grafinių sistemų katedraKeisti

Katedra įkurta 2001 m. Nuo pat įkūrimo katedrai vadovauja prof. habil. dr. R. Baušys.

Informacinių sistemų katedraKeisti

Inžinerinės informatikos katedra buvo įkurta 1987 m.

Bendrojo pobūdžio informatikos kursas buvo vadinamas įvairiai – skaičiavimo technika, skaičiavimo mašinos ir programavimas, informacinės technologijos. Prof. D. Maciulevičius vadovaujamoje Taikomosios matematikos ir mechanikos katedroje buvo suburti šios disciplinos dėstytojai.

1990 m. buvo įsteigta Informatikos katedra. Ji įėjo į Mechaninės technologijos fakulteto sudėtį.

Pirmuoju katedros vedėju buvo išrinktas doc. A. Saulis. Į naują katedrą perėjo dėstytojai, mokę studentus informatikos pagrindų. Keletas dėstytojų ir katedros vedėjas svarstė apie informatikos kryptį ir informatikos specialybės įvedimą universitete. Tam tikslui norėta pakviesti gerų specialistų, pirmiausia iš MA matematikos ir informatikos instituto.

Nuo 1993 m. Inžinerinės informatikos katedra pradėjo rengti inžinerinės informatikos studentus.

Nuo 1998 m. katedrai vadovauja profesorius, habilituotas daktaras Petras Gailutis Adomėnas. Inžinerinės informatikos disciplinos dėstomos visų universiteto specialybių studentams pirmame ir antrame kursuose.

1999 m. inžinerinės informatikos katedros bazėje sukurtos dvi katedros: Informacinių sistemų ir Informacinių technologijų.

Katedrai priklauso Informacinių technologijų saugos mokslo laboratorija.

Informacinių technologijų katedraKeisti

1990 m. buvusi Mechaninės technologijos fakultete Taikomosios matematikos ir mechanikos katedra skilo į dvi: Teorinės mechanikos ir Informatikos katedras. 1993 m. įsteigus Fundamentinių mokslų fakultetą Informatikos katedra pavadinta Inžinerinės informatikos katedra. Jos vedėju dirbo habil. dr. prof. Genadijus Kulvietis, o nuo 1998 m. – prof. habil. dr. Petras Gailutis Adomėnas. 1999 m. Inžinerinės informatikos katedra padalyta į Informacinių sistemų ir informacinių technologijų katedras. Informacinių technologijų katedros vedėju dirba prof. habil. dr. Genadijus Kulvietis.

Inžinerinės grafikos katedraKeisti

Įsteigta 1961 m. Iki 1992 m. buvo vadinama Braižybos katedra.

Katedros pirmasis vedėjas buvo profesorius Jehuda Charitas (iki 1971 m.), vėliau – doc. dr. H. Gylys 1972–1977 m., doc. dr. Raslanas 1977–1987 m., doc. B. Zabotka 1987–1993 m., doc. dr. P. Audzijonis 1993–1996 m., doc. dr. P. Gerdžiūnas 1996–2007 m., nuo 2007 metų katedrai vadovauja doc. dr. Daiva Makutėnienė.

Inžinerinės grafikos katedroje grafinės disciplinos (taikomoji, inžinerinė ir kompiuterinė grafika)dėstomos AGAI, Architektūros, Statybos, Transporto inžinerijos ir Mechanikos fakultetų technikos specialybių pagrindinių studijų pirmųjų ir antrųjų kursų studentams.

Nuo 1993 m. Inžinerinės grafikos katedroje yra magistrantūros studijos, kuriose rengiami inžinerinės ir kompiuterinės grafikos specialybės magistrai. Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą tapo svarbus norminių dokumentų (šiuo atveju – techninių brėžinių standartų) suderinimas pagal pasaulinius ir Europos Sąjungos reikalavimus. Grupė katedros darbuotojų analizuoja ir rengia techninių grafinių dokumentų Lietuvos standartus. Nuo 1996 m. katedra yra Tarptautinės inžinerinės ir kompiuterinės grafikos ir braižomosios geometrijos asociacijos (ICECGDG) narys. Katedros pagrindinės mokslinės veiklos kryptys – informacinių grafikos sistemų modeliavimas taikant inžinerines technologijas, techninių dokumentų standartų reikalavimų ir jų taikymo Lietuvoje tyrimas, informacijos vizualizavimas.

Matematinės statistikos katedraKeisti

Buvusi Matematikos katedra 1995 m. buvo reorganizuota į Matematinės statistikos ir Matematinio modeliavimo katedras.

Matematinės statistikos katedros pedagoginį personalą daugiausia sudarė tikimybių teorijos ir matematinės statistikos specialistai: doc. D. Bagdonienė, doc. B. Kryžienė, doc. V. Podvezko, prof. L. Saulis, doc. Vakrinienė, doc. A. Žemaitis. Katedros personalą papildė Matematikos ir informatikos instituto mokslininkai: akad. V. Statulevičius, prof. K. Kubilius, prof. R. Rudzkis, prof. H. Pragarauskas, prof. M. Sapagovas, prof. J. Sunklodas, doc. N. Kligienė, dr. S. Cepulėnas, doc. M. Radavičius, dr. B. Kaminskienė, doc. R. Banys, doc. D. Krapavickaitė. 1996 m. gegužės 28 d. Matematinės statistikos katedros vedėju išrinktas prof. habil. dr. Leonas Saulis.

1996 m. katedroje įkurta taikomosios statistikos studijų programos „Statistiniai metodai finansuose ir ekonomikoje" specializacijos magistrantūra, į kurią kasmet priimama 15–20 pagrindines studijas baigusių bakalaurų.

2003 m. gauta teisė steigti Jungtinę Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Matematikos ir informatikos instituto Fizinių mokslų srities (P000) matematikos mokslo krypties (01P) doktorantūrą. Pastaruoju metu katedroje yra 7 pirmųjų – antrųjų – trečiųjų – ketvirtųjų metų doktorantai. Matematikos mokslų daktaro disertacijas 2004 m. apgynė doktorantės V. Avdejenkova ir D. Deltuvienė , 2007 m. – doktorantai E. Mačiulaitytė ir T. Rekašius. 2006 m. habilitacijos procedūrą įvykdė doc. dr. V. Podvezko.

Katedros darbuotojai mokslinius straipsnius skelbia prestižiniuose žurnaluose: „Acta Applicandae Mathematicae“, “Теория вероятностей и её применения”, „Lietuvos matematikos rinkinys“, „Lietuvos matematikų draugijos mokslo darbai“, „Journal of civil engineering and management“, „Verslas: teorija ir praktika“.

1998 liepos 14 d. Vilniaus Gedimino technikos universitetui suteikta teisė teikti pedagoginius docento ir profesoriaus mokslo vardus matematikos mokslo kryptyje (01P).

Matematinio modeliavimo katedraKeisti

KPI Vilniaus filiale 1962 m. įkurtoji Matematikos katedra 1995 m. suskilo į Matematinio modeliavimo ir Matematinės statistikos katedras. Matematinio modeliavimo katedros vedėju nuo pat katedros įsteigimo dirba prof. habil. dr. Raimondas Čiegis.

Medžiagų atsparumo katedraKeisti

Buvo įsteigta 1976 m. Katedra buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Statybos fakulteto padaliniu.

1990 m. katedra tapo Vilniaus technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto padaliniu.

Nuo 1976 iki 1994 m. katedros vedėju buvo prof. habil. dr. Algirdas Eduardas Čižas; nuo 1994 iki 1995 m. – doc. dr. Marijonas Šukšta, nuo 1995 m. iki 1998 m. – prof. habil. dr. Rimantas Kačianauskas, nuo 1998 m. iki 1999 m. – doc. dr. Kęstutis Vislavičius, nuo 1999 m. iki 2001 m. – doc. dr. Stanislav Stupak. Nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. katedrai vėl vadovauja prof. habil. dr. Rimantas Kačianauskas.

Katedrai priklauso: Medžiagų atsparumo mokomoji laboratorija, Stiprumo mechanikos mokslo laboratorija.

Teorinės mechanikos katedraKeisti

Katedra tokiu pavadinimu Fundamentinių mokslų fakultete atsirado 1990 metais, į dvi dalis pasidalijus Taikomosios matematikos ir mechanikos katedrai.

Pusė katedros darbuotojų dėstė teorinės mechanikos dalykus, o kita – bendrosios informatikos, programavimo.

Teorinė mechanika buvo dėstoma nuo 1960 m. Kauno politechnikos instituto Vilniaus vakarinio fakulteto Taikomosios mechanikos katedroje, o nuo 1961 m.– Vilniaus inžinerinio statybos instituto Mechanikos – matematikos katedroje.

Nuo 1962 m. iki 1990 m. katedrų, dėstančių mechanikos dalykus, vedėju buvo prof. D. Maciulevičius.

Vėliau katedrai vadovavo doc. A. Čiučelis ir doc. J. Kasnauskas, o nuo 1995 m. katedros vedėju yra prof. habil. dr. Rimantas Belevičius.

Kiti mokslo padaliniaiKeisti

Branduolinės hidrofizikos mokslo laboratorija, Informacinių sistemų mokslo laboratorija, Skaitinio modeliavimo mokslo laboratorija, Skaičiavimo technikos mokomoji laboratorija.

NuorodosKeisti