Frydrichas Kuršaitis

Frydrichas Kuršaitis
vok. Friedrich Kurschat
Gimė 1806 m. balandžio 24 d.
Noragėliai, Pakalnės apskritis, dab. Slavsko rajonas
Mirė 1884 m. rugpjūčio 23 d. (78 metai)
Krantas, dab. Zelenogradskas, Kuršių nerija,
Palaidotas (-a) Karaliaučiuje
Veikla Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, kalbininkas, žodynininkas, kultūros veikėjas, evangelikų liuteronų kunigas, religinių raštų rengėjas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.
Alma mater Karaliaučiaus universitetas

Frydrichas Kuršaitis (vok. Friedrich Kurschat, 1806 m. balandžio 24 d. Noragėliai, Pakalnės apskritis, dab. Slavsko rajonas1884 m. rugpjūčio 23 d. Krantas, dab. Zelenogradskas, Kuršių nerija, palaidotas Karaliaučiuje) – Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, kalbininkas, žodynininkas, kultūros veikėjas, evangelikų liuteronų kunigas, religinių raštų rengėjas, spaudos darbuotojas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.

Pirmasis redaguoto savaitraščio Keleiwis egzempliorius. (1849 m. Nr. 1)

Biografija

redaguoti

Baigė Elbingo gimnaziją, 18361844 m. studijavo Karaliaučiaus universitete, lankė M.L.G. Rėzos vadovaujamą lietuvių kalbos seminarą. 1844 m. įšventintas kunigu. 18411883 m. Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos seminaro vadovas. Nuo 1865 m. Karaliaučiaus universiteto profesorius, 1875 m. filosofijos garbės daktaras ir laisvųjų menų magistras. 1882 m. Čekijos mokslų draugijos narys korespondentas.[1]

18491880 m. redagavo Prūsijos valdžios subsidijuojamą savaitraštį „Keleiwis isz Karaliaucziaus broliams lietuwininkams žinias parnesząs“, 18751880 m. „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“. [2]

Bažnytinė veikla

redaguoti

Perredagavo ir sukirčiavo oficialiojo giesmyno 1841 m. leidimą, vertė bei perkūrinėjo giesmes, parengdamas jų rinkinius mokykloms (1853 m.), kariuomenei (1854 m.). 1841 m. naujai išvertė Martyno Liuterio „Mažąjį katekizmą“, 1853 m. išleido „Augsburgo išpažinimą“, taisė 1853 m. „Biblijos“, 1865 m. „Naujojo testamento“ leidimus, 1864 m. parašė istorinę Biblijos lietuvių kalba rengimo apžvalgą. Į lietuvių kalbą išvertė blaivybę propaguojančių knygelių, giesmių, pats jas kūrė, sudarė ir išleido giesmynų.

Mokslinė veikla

redaguoti

1843 m. pakartotinai išleido Liudviko Rėzos „Dainas“, 1843–1849 m. parengė ir išleido „Lietuvių kalbos tyrinėjimus“, skirtus Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos seminaro studentams. Pirmoji dalis skirta būdingiausiems vokiečių ir lietuvių kalbų prielinksniams, antrojoje, „Lietuvių kalbos garsų ir kirčio mokslas“ (Laut-und Tonlehre der littauischen Sprache) pirmą kartą išsamiai aprašė lietuvių kalbos garsus ir priegaidės, nustatė keturias daiktavardžių kirčiuotes.

Svarbiausias veikalas – „Lietuvių kalbos gramatika“. Iki J. Jablonskio išsamiausiai aprašė lietuvių kalbos struktūrą, nurodė lietuvių kalbos ribas, vietą indoeuropiečių kalbų šeimoje, santykius su prūsų ir latvių kalbomis, pateikė nemažai Mažosios Lietuvos tarmių pavyzdžių. Jo priegaidžių ženklai – akūtas, cirkumfleksas, gravis vartojami ir dabar. Kaip priedas prie gramatikos pridėtas skyrelis apie lietuvių liaudies dainas, paskelbtos 25 dainos su melodijomis.

Važinėdamas po Lietuvą rinko lietuvių kalbos žodžius. Jam padėjo Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Antanas Baranauskas ir daugelis kitų lietuvių kalbos žinovų. Sukaupęs gausią medžiagą, 1870–1883 m. sudarė 2-jų dalių vokiečių–lietuvių ir lietuvių–vokiečių kalbų žodyną „Wörterbuch der littauischen Sprache“. Jam duomenis rinko iš Mažosios Lietuvos lietuvių gyvosios kalbos ir spausdintų šaltinių. Tekstas sukirčiuotas, antroje dalyje laužtiniuose skliaustuose surašyti žodžiai, dėl kurių autentiškumo jis nebuvo tikras.

Laikomas vienu lietuvių kalbos rašybos kūrėjų. Lietuvių kalbos leksikografijai ir ypač akcentologijai reikšmingais savo darbais padėjo mokslinius pagrindus lituanistiniams tyrinėjimams. Tačiau, amžininkų nuomone, nepajudino nei piršto, kad lietuvių kalba Mažojoje Lietuvoje išliktų gyva. Būdamas monarchistas, konservatyvių pažiūrų žmogus, nerėmė lietuvių tautinio atgimimo nei Mažojoje, nei Didžiojoje Lietuvoje, bet jo veikla pristabdė Mažosios Lietuvos lietuvių nutautimą. Jo darbus pratęsė sūnėnas Aleksandras Kuršaitis.

Bibliografija

redaguoti
  • Beiträge zur Kunde der littauischen Sprache, Lietuvių kalbos tyrinėjimai, Hartungų spaustuvė, 1843–1849 m., vokiečių kalba:
    • Laut-und Tonlehre der littauischen Sprache, 1843-1849 m., 2 d. Königsberg: Druck und Verlag der Hartungschen Hofbuchdruckerei; Berlin: in Commission bei Th. Ch. Fr. Enslin, 1849 m.
    • Deutsch-littauische Phraseologie der Präpositionen: eine ergänzende Beilage zum Ruhig-Mielckeschen Wörterbuch, Königsberg: Druck und Verlag der Hartungschen Hofbuchdruckerei, 1843 m.
  • Augsburkiszkasis wierôs issipaźinims ewangēliszkosiôs baźnycziôs, kaip tas mete 1530 ciecoriui Kardelui Penktámjam pranesztas ir padůtas, Königsberg: Schultzsche Hofbuchdruckerei, 1853 m.
  • Biblija, lietuviškas vertimas, 1865 m.
  • Wörterbuch der littauischen Sprache
    • Deutsch-littauisches Wörterbuch, Vokiečių-lietuvių kalbų žodynas, 2 t., 1870, 1874 m.
    • Littauisch-deutsches Wörterbuch, Lietuvių-vokiečių kalbų žodynas, 1883 m.
  • Grammatik der littauischen Sprache, Lietuvių kalbos gramatika, Halle: Verlag der Buchhandlung des Waisenhauses, 1876 m.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Algirdas SabaliauskasFrydrichas Kuršaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 317 psl.
  2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 254 psl.
  • Fridricho Kuršaičio autobiografija. Žmonės ir kalba. Vilnius 1977
  • Duomenys F. Kuršaičio biografijai (parengė V. Drotvinas). Lietuvių kalbotyros klausimai, 1961.

Nuorodos

redaguoti