Fromborko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Andriejaus arkikatedra bazilika
Fromborko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Andriejaus arkikatedra bazilika (lenk. Bazylika archikatedralna Wniebowzięcia Najświętszej Maryi Panny i św. Andrzeja we Fromborku) – gotikinė bažnyčia Fromborke, Lenkijoje. Tai trinavis, halinis pastatas be bokštų, su uždara presbiterija, pastatytas 1329–1388 m. buvusios senosios medinės katedros vietoje. 1994 m. rugsėjo 8 d. bažnyčia buvo įrašyta į Lenkijos istorijos paminklų sąrašą.[1]
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Varmijos |
| Gyvenvietė | Fromborkas |
| Adresas | Katedralna 6 |
| Statybinė medžiaga | plyta |
| Pastatyta (įrengta) | 1388 m. |
| Stilius | Gotika |
Istorija redaguoti
Pirmoji medinė bažnyčia ant kalvos Fromborke buvo pastatyta 1288 m. Jau tada ji turėjo Ecclesia Warmiensis titulą, t. y. buvo svarbiausia vyskupijos bažnyčia. Mūrinėje bažnyčioje kanauninku dirbo Mikalojus Kopernikas (1512–1516, 1522–1543), būtent Fromborke parašęs savo veikalą Apie dangaus sferų sukimąsi.[2] Netrukus po knygos išleidimo, 1543 m., mirė ir buvo šioje katedroje palaidotas, tačiau jo kapas buvo rastas tik 2005 m., ką 2008 m. patvirtino mokslininkai, atlikę genetinius tyrimus, lygindami palaikų plauko ir kaulų DNR su dviejų Koperniko plaukų DNR, kurie šiuo metu yra saugomi Upsalos universitete.[3]
Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karų metu bei po jų, nuo 1626 iki 1635 miestą okupavo Gustavas II Adolfas, apiplėšęs bažnyčią ir išvežęs daug kultūrinių artefaktų, tarp jų ir Koperniko rankraščius, į Švediją. Miestas bei katedra nukentėjo ir II pasaulinio karo metu. Pasibaigus karui, bažnyčia buvo kruopščiai atstatyta.
Koplyčios redaguoti
- Šv Jurgio koplyčia, pastatyta XVI a. pradžioje, buvo vadinama lenkiška. Joje nuo 1639 iki XIX a. buvo aukojamos Šv. Mišios lenkakalbiams miesto gyventojams.
- Išganytojo koplyčia, katedros pietiniame fasade, buvo pastatyta 1735 m. Jos vidų tapė Matthias Johann Meyer.
Vidus redaguoti
Altoriai redaguoti
- pagrindinis altorius – pastatytas 1747–1752, vyskupo Adamo Grabovskio užsakymu. Elementai iš juodo ir rožinio marmūro pagaminti pagal Francesco Placidi projektą
- vėlyvosios gotikos Fromborko poliptikas
- išraižyti ir dažyti senojo pagrindinio altoriaus elementai, pagaminti Torūnėje
- daug naujųjų laikų altorių
Epitafijos redaguoti
- tapyta kanauninko Bartalamiejaus Boreschovo epitafija – Boreschovo Madona. Tai seniausias epitafijinis paveikslas Varmijoje (1426 m.)
- Varmijos vyskupų laidojimo memorialiniai akmenys
- kanauninko Mikalojaus Koperniko, ėjusio Varmijos kapitulos kanclerio pareigas, atminimo lenta
Vargonai redaguoti
Senus vargonus išvežė Švedai karo su ATR laikotarpiu. Varmijos kapitula užsakė naujus vargonus 1683 m., kurie, pagaminti jau po metų, ir dekoruoti dar po vienerių, tarnauja iki šiol.
Galerija redaguoti
-
Portalas -
Katedros vidus -
Katedros vargonai -
Katedros stalės -
Gotikinis altorius -
Mikalojaus Koperniko atminimo lenta
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Zarządzenie Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej z dnia 8 września 1994 r. w sprawie uznania za pomnik historii Archyvuota kopija 2013-09-26 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.) (prieiga 2014-10-31)
- ↑ J. R. Ravetz Plate. Nicolaus Copernicus 1473–1543 in Proceedings of the Royal Society of London London, 1602 m., 7 psl. (anglų k.) (prieiga 2014-10-31)
- ↑ Kate Connoly. Copernicus skeleton identified, The Guardian, 2008-11-22 (anglų k.) (prieiga 2014-10-31)