Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Džeimsas Freizeris Stodartas
angl. James Fraser Stoddart
Nobel Laureates 0953 (31117136180).jpg
D. F. Stodartas 2016 m.
Gimė: 1942 m. gegužės 24 d. (77 metai)
Edinburgas,
Škotija Škotija
Sutuoktinis(-ė): Norma Agnes Scholan
Vaikai:
Veikla: chemikas
Sritis: supramolekulinė chemija, nanotechnologijos
Organizacijos: Šiaurės Vakarų universitetas (Čikagoje)
Alma mater: Edinburgo universitetas
Žinomas už: darbus supramolekulinės chemijos ir nanotechnologijų srityse
Žymūs apdovanojimai:
Commons-logo.svg Vikiteka: Fraser StoddartVikiteka

Seras Džeimsas Freizeris Stodartas (angl. James Fraser Stoddart, g. 1942 m. gegužės 24 d. Edinburge, Škotijoje) – škotų ir amerikiečių chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas.

BiografijaKeisti

 
Kristalinė molekulinių Boromėjų žiedų struktūra, Stodarto ir jo kolegų publikuota Science 2004, 304, 1308–1312

D. F. Stodartas gimė 1942 m. Škotijoje, Edinburge. Daktaro laipsnį pelnė 1966 m. Edinburgo universitete. 1996 m. karalienės Elžbietos II įšventintas į riterius.

19671970 m. dirbo Queen's universitete (Kingstone), 1970–1990 m. – Šefildo universitete, 1990–1997 m. – Birmingamo universitete, 1997–2008 m. – Kalifornijos universitete (Los Andžele), nuo 2008 m. – Šiaurės Vakarų universitete (Čikagoje).

Mokslo pasiekimaiKeisti

D. F. Stodartas daugiausiai pasižymėjo supramolekulinės chemijos ir nanotechnologijų srityje. Jis yra JAV Nacionalinės mokslų akademijos, Amerikos menų ir mokslų akademijos, Londono karališkosios draugijos narys, Šiaurės Vakarų universiteto profesorius.

19922002 m. laikotarpyje buvo 6–uoju labiausiai cituojamu chemiku, jo mokslinių publikacijų cituojamumo H indeksas viršijo 100.

2016 m. kartu su Jean-Pierre Sauvage ir Ben Feringa gavo Nobelio chemijos premiją už molekulinių mašinų, arba molekulinių įrenginių, sukūrimą ir sintezę.[1]

Naudodami templatinį metodą, chemikai gali lengvai modifikuoti katenanų struktūrą – panašiai kaip grandines iš grandžių (žiedų), chemikai sukūrė katenanus iš trijų, keturių, penkių žiedų. Pastarasis rezultatas priklauso D. F. Stodartui. Analogiškai chemikai išmoko kurti molekulinius mazgus ir kitus neįprastus objektus. Be antros svarbios topologinių junginių klasės, rotaksanų sintezės, Stodartas pademonstravo svarbų molekulinių mašinų sukūrimui reiškinį, transliacinę izomeriją. Rotaksanai yra grandinėlės, ant kurių užmautas nedidelio diametro žiedas. Kad žiedas nenuslystų nuo grandinėlės, jos galuose yra specialios didelės atomų grupės.[2]

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti