Frankonijos imperinė apygarda

Frankonijos imperinė apygarda
vok. Fränkischer Reichskreis
1500 – 1805 Flag of Bavaria (striped).svg
Flag of Franconia.svg
Locator Franconian Circle.svg
Valstybė Šventosios Romos imperija
Administracinis centras Niurnbergas
Valstybės 25 (1512)
Commons-logo.svg Vikiteka Frankonijos imperinė apygardaVikiteka

Frankonijos imperinė apygarda (vok. Fränkischer Reichskreis) – Šventosios Romos imperijos centre (Frankonijos regione) 1500 m. įkurta imperinė apygarda.

Ją sudarė rytinė ankstesniosios Frankonijos hercogijos dalis, dabar grubiai atitinkanti šių dienų Vokietijos Bavarijos žemės Aukštutinės, Vidurio ir Žemutinės Frankonijos administracines apygardas. Vakarinė (Reino) Frankonija buvo priskirta Aukštutinio Reino imperinei apygardai. Titulą Frankonijos hercogas savu laikė Viurcburgo vyskupai.

1805 m. šį administracinį vienetą Napoleonas panaikino ir prijungė prie Bavarijos karalystės.

Apygardos sudėtisKeisti

Frankonijos imperinę apygardą sudarė šios valstybės:

Pavadinimas Valdos tipas Pastabos
  Ansbachas (Ansbach) markgrafystė Įkurta 1398 m., valdė Hohencolernai, 1791 m. įsigijo Prūsijos karalystė
  Bambergas (Bamberg) kunigaikštinė vyskupija Vyskupija įsteigta 1007 m. karaliaus Henriko II. Kunigaikštinė vyskupija nuo ~1245 m.
  Bairoitas (Bayreuth) markgrafystė Įkurta 1398 m., tada centras buvo Kulmbache. Valdė Hohencolernai, asmeninė unija su Ansbacho markgrafyste nuo 1769 m. 1791 m. įsigijo Prūsija.
  Kastelas (Castell) grafystė Imperatorinis pavaldumas nuo 1202 m.
  Eichštetas Eichstätt kunigaikštinė vyskupija Įkurta 741 m. šv. Bonifaco.
  Erbachas (Erbach) grafystė Imperinė grafystė nuo 1532 m.
  Frankonija (de) (Ballei Franken) Vokiečių ordino komtūrija Buvo apie Bad Mergentheimą
  Hausenas (Hausen) freiherija Nuo 1707 m. valdė Bambergo kunigaikštiniai vyskupai, Nuo 1538 m. kondominiumas su Bairoito markgrafyste ir Niurnbergu
  Henebergas (Henneberg) grafystė, vėliau kunigaikštystė Kunigaiktystė nuo 1310 m. Linija išnyko 1583 m. 1660 m. įsigijo Zachsen-Veimaro (Sachsen-Weimar) ir Zachsen-Gotos hercogystės (Sachsen-Gotha)
  Hohenlohė (Hohenlohe) grafystė Imperinio pavaldumo nuo 1450 m. Tapo kunigaikštyste 1744 m.
  Limpurgas (Limpurg) sinjorija Žemės apie Limpurgo pilį ties Švabijos Haliu (Schwäbisch Hall). Valdė Schenken von Limpurg giminė, Bohemijos karalių pataurininkiai.
  Liovenšteinas (Löwenstein) grafystė, vėliau – kunigaikštystė Imperatorinio pavaldumo nuo 1494 m., kunigaikštystė nuo 1711 m.
  Niurnbergas (Nuremberg) laisvasis imperijos miestas Laisvojo imperinio miesto statusą (Reichsfreiheit) 1219 m. suteikė imperatorius Frydrichas II
  Reichelsbergas (Reichelsberg) sinjorija Žemės apie Reichelsbergo pilį netoli Aubo. Pradžioje feodas, kurį Bambergo kunigaikštiniai vyskupai suteikė Hohenlohėms. Nuo 1401 m. priklausė Viurcburgo vyskupijai.
  Rynekas (Rieneck) grafystė Žemės apie RYneko pilį, įkurtos 1168 m. Nuo 1366 m. Mainco arkivyskupijos feodas. Linija išnyko 1559 m. 1673 m. valdas įsigijo imperiniai grafai iš Nosticų (Nostitz) giminės.
  Tauberio Rotenburgas (Rothenburg ob der Tauber) laisvasis imperijos miestas Laisvojo imperinio miesto statusą 1274 m. suteikė karalius Rudolfas I.
  Švarcenbergas (Schwarzenberg) sinjorija Įkurta 1429 m., žemės apie Švarcenbergo pilį ties Šeinfeldu. Imperinė grafystė nuo 1599 m., kunigaikštystė nuo 1670 m.
  Švenfurtas (Schweinfurt) laisvasis imperijos miestas Nuo 1254 m.
  Zeinsheimas (Seinsheim) sinjorija Nuo 1655 m. valdė Švarcenbergo grafai.
  Vaisenburgas laisvasis imperijos miestas Since 1296
  Velchaimas Lordystė 1379-1713 valdė Limburgas
  Vertheimas Grafystė Įkurtas 1132, įsigijo Lovenšteinas 1574 m.
  Vizenthaidas Lordystė Imperinė grafystė nuo 1678, 1701 m. įsigijo Šionborno grafai
  Bad Vidsheimas laisvasis imperijos miestas Nuo 1248
  Viurcburgas Vyskupija Įkurta 741 m., vyskupija nuo 1168 m.