Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Frankokratija (gr. Φραγκοκρατία) arba Latinokratija (gr. Λατινοκρατία) – Graikijos istorijos laikotarpis, prasidėjęs 1204 m. ir baigęsis XV a. Jo pradžią žymėjo Ketvirtasis kryžiaus žygis, kuomet subyrėjo Bizantijos imperija, ir jos teritorijoje Vakarų Krikščionys įsteigė daug savo kunigaikštysčių (nominaliai pavaldžių Lotynų imperijai). Po to daugumą tų kunigaikštysčių atkovojo graikų valdomos valstybės (despotatai), o XV a. beveik visas jas pajungė Osmanų imperija. Tik keletas valdų, valdomų Venecijos kunigaikštystės, išliko Vakarų krikščionims iki XVIII a. pabaigos.

Graikijos istorija
Senovės Graikijos istorija
Rytų Romos imperija
Bizantijos imperija:
Justinianai > Heraklijai > Isaurai > Makedonai > Dukai > Komninai > Angelai > Paleologai
Frankokratija:
Lotynų imperija, Epyro desp., Morėjos desp., Nakso kun., Achajos kun., Atėnų kun., Tesalonikų kun., Jūrinė Venecija
Osmanų imperija
Rumelijos, Salų, Joaninos ejaletai
Graikijos karalystė
Graikijos pilietinis karas
Graikijos Respublika

Vakarų krikščionių valstybės

redaguoti
 
Frankokratijos laikotarpio pradžia
 
Frankokratija 1450 m.

Bizantijos imperijos palikuonės

redaguoti

Ketvirtasis kryžiaus žygis pačią Bizantijos imperiją suskaldė į keletą dalių, kurios buvo valdomos graikiškų dinastijų ir kovojo su vakarų krikščionimis, siekdamos susigrąžinti teritorijas. Jos dažniausiai buvo vadinamos despotatais.

  • Nikėjos imperija – egzistavo Mažojoje Azijoje ir buvo valdoma Laskaridų dinastijos. Jai pavyko paimti Konstantinopolį iš Lotynų imperijos ir atkurti Bizantijos imperiją.
  • Epyro despotija – egzistavo istoriniame Epyre, ir ilgainiui užvaldė visą šiaurinę Graikiją.
  • Morėjos despotija – egzistavo Peloponese, kur aktyviai kovojo su Achajos kunigaikštyste, kurią nukariavo. Tai buvo viena pasktutiniųjų Bizantijos palikuonių.
  • Trapezundo imperija – egzistavo istoriniame Ponte.