Frankenšteinas (knyga)

Frankenšteinas
Frankenstein.1831.inside-cover.jpg

1831 m. leidimo pirmasis puslapis

Autorius Mary Shelley
Šalis Jungtinė Karalystė
Žanras Siaubo, gotikinis romanas
UDK: 820-31, 821.111-31
Pilna knyga Project Gutenberg
Originalus leidimas
Pavadinimas Frankenstein; or, The Modern Prometheus
Šalis Jungtinė Karalystė
Kalba anglų
Leidykla Lackington, Hughes, Harding, Mavor, & Jones
Išleista 1818 m.
Puslapių 280
Pirmasis lietuviškas leidimas
Pavadinimas Frankenšteinas
Leidykla Vyturys
Išleista 1995 m.
Vertėjas Irena Aleksaitė
Formatas Minkštais viršeliais
Puslapių 187
ISBN: 5-7900-0745-7
Knygos originalus leidimas buvo trijų tomų formatu.

Frankensteinas, pilnas pavadinimas Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas (angl. Frankenstein; or, The Modern Prometheus) – žymios anglų rašytojos Mary Shelley siaubo, gotikinis romanas, pirmą kartą išleistas Londone 1818 m. sausio 1 d. Jame pasakojama, kaip jaunas mokslininkas Viktoras Frankenšteinas iš lavonų dalių sukuria gyvą būtybę. Romanas iškart susilaukė sėkmės ir iki šiol neprarado populiarumo. Jo pagrindu pastatyta daug pjesių, sukurta filmų, parašyta kitų įvairaus žanro kūrinių.

Parašymo aplinkybėsKeisti

 
Vienas iš kultinių Frankenšteino sukurto monstro atvaizdų, 1935 m.
 
Pirmoji romano ekranizacija 1910 m.

Romaną, davusį pradžią fantastikos žanrui, M. Shelley parašė būdama devyniolikos metų, 1817 m. gegužės mėn. Jį Londone anonimiškai išleido 1818 m. Autorės vardas atsirado tik ant vėlesnių leidimų. Trečiasis leidimas autorės buvo išplėstas, be to, visuomenė siekė, kad jis būtų labiau „konservatyvus“. Šio leidimo knyga atspausdinta 1831 m.

Mary Shelley buvo kilusi iš garsios šeimos. Autorės motina – rašytoja, filosofė Mary Wollstonecraft – mirė dėl sepsio praėjus 10 dienų nuo Mary gimimo, tėvas Williamas Godwinas garsėjo kaip anarchistas. Sukurti romaną paskatino, pačios autorės teigimu, susapnuotas ir ją vėliau apsėdęs košmaras, besilankant pas šeimos draugą poetą Lordą Baironą prie Ženevos ežero. Didelę įtaką padarė ir ten skaityta vokiečių siaubo pasakų antologijos „Vaiduoklių knyga“ („Das Gespensterbuch“). Be to, vakaro šeimininkas Lordas Baironas pasiūlė visiems dalyvaujantiems, tarp kurių buvo Mary vyras poetas Percy Bysshe Shelley (po to tapęs vienu iš vampyrų temos pradininkų), parašyti po siaubo istoriją.

TurinysKeisti

Romano pavadinimas siejamas su personažo, jauno mokslininko, pavarde. Jis išmoko sukurti didesnį ir galingesnį žmogų. Šis antžmogis neturėjo vardo, kūrėjo tiesiog vadintas „Būtybe“ („The Creature“), monstru, demonu ir pan. Romane pasakojama apie Viktoro Frankenšteino gyvenimą ir sukurtus darbus.

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Frankenšteinas įmena gyvybės paslaptį ir pasirodo sugebantis prikelti gyvybę negyvame žmogaus kūne, surinktame iš atskirų kitų lavonų dalių. Daugelį mėnesių plušęs labaratorijoje, su entuziasmu Frankenšteinas pasiekia savo tikslą - sutveria gyvą padarą. Tačiau juo pasišlykšti ir atstumia, pamatęs, kad jo kūrinys tapo keista būtybe, monstru. Mokslininką kamuoja baimė sutikti savo rankomis sukurtą pabaisą, prisiminus ją vis ima šleikštulys. Tuo tarpu pabaisa taip pat jaučiasi nepavydėtinai, sulaukdama iš žmonių vien abejingumo, pasišlykštėjimo, neapykantos. Nelaimingas ir vienišas, jis pats ima nebeapkęsti žmonijos. Viktoras fon Frankenštinas palieka miestą, kuriame jis gyveno ir dirbo. Baisus antžmogis, nekenčiamas žmonių dėl savo išvaizdos ima persekioti savo kūrėją. Susiradęs savo kūrėją, jis prašo sukurti dar vieną panašų padarą, kuris galėtų išsklaidyti vienatvę, mainais į tai žadėdamas pasitraukti tolyn nuo žmonių visiems laikams. Mokslininkas to padaryti nesiryžta, bijodamas, kad pabaisos susilauks palikuonių ir taip palaipsniui pražudys žmoniją. Kompromisas nerastas, todėl Frankenšteino kūrinys ima keršyti. Norėdamas perteikti savo nenumaldomą skausmą, jis ima žudyti mokslininko Frankenšteino artimuosius. Išžudęs juos ir galutinai palaužęs savo kūrėją, padaras nužudo ir jį. Kerštas nenuramina būtybės dvasios, nusižudo ir ji pati...

PalikimasKeisti

Romanas iškart susilaukė sėkmės ir iki šiol neprarado populiarumo. Jo pagrindu pastatyta daug pjesių, sukurta filmų, parašyta kitų įvairaus žanro kūrinių.

Lietuviški leidimaiKeisti

NuorodosKeisti

 

Vikiteka