Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Frankas Levinsonas–Lesingas
rus. Франц Юльевич Левинсон-Лессинг
Brockhaus and Efron Encyclopedic Dictionary B82 38-1.jpg
Gimė: 1861 m. kovo 9 d.
Sankt Peterburgas
Mirė: 1939 m. spalio 25 d. (78 metai)
Sankt Peterburgas
Veikla: rusų geologas, petrografas
Commons-logo.svg Vikiteka: Frankas Levinsonas-LesingasVikiteka
Parašas
Levinson-LessingFU-signarure.png
Franko Levinsono-Lesingo kapas

Frankas Levinsonas–Lesingas (rus. Франц Юльевич Левинсон-Лессинг, 1861 m. kovo 9 d. Sankt Peterburgas1939 m. spalio 25 d. ten pat) – rusų geologas, petrografas.

Turinys

BiografijaKeisti

1883 m. baigė Sankt Peterburgo universitetą, nuo 1889 m. jame dėstė. 18921902 m. Tartu universiteto (Estija), 19021930 m. Leningrado politechnikos instituto profesorius; institute įkūrė pirmąją Rusijoje eksperimentinės petrografijos laboratoriją. Nuo 1925 m. TSRS mokslų akademijos narys. 19211939 m. Sankt Peterburgo universiteto Petrografijos katedros vedėjas, 19251929 m. TSRS mokslų akademijos geologijos muziejaus ir dirvožemio instituto direktorius, 19301938 m. jo iniciatyva įsteigto TSRS mokslų akademijos Petrografijos instituto direktorius. 19351939 m. TSRS mokslų akademijos Azerbaidžano ir Armėnijos filialų direktorius.[1]

Mokslinė veiklaKeisti

Remdamasis diferenciacijos procesais sukūrė pirmąją cheminę magminių uolienų klasifikaciją, plėtojo petrogenezės teoriją. Išryškino likvacijos procesus susidarant erupcinėms uolienoms, iškėlė ir pagrindė petrografinių formacijų idėją. Sukūrė petrochemijos mokslinę mokyklą. Vienas technogeninės petrografijos pradininkų. Svarbiausi veikalai iš teorinės petrografijos, kristalografijos, vulkanologijos, bendrosios geologijos.

Jo vardu pavadintas kalnagūbris ir ugnikalnis Kurilų salose, kalnas Šiaurės Žemės Bolševiko saloje, sala Karos jūroje Nordenskioldo salyne, mineralas lesingitas.[2]

BibliografijaKeisti

  • Геологическое исследование в Губерлинских горах / Записки Мин. Общ., т. XXVIII
  • Die Variolite von Jalguba im Gouv. Olonez. („T. M. P. M.“, 1884, VI)
  • Олонецкая диабазовая формация. р. СПб. Общ. Ест., XIX, 1888
  • О некоторых химических типах изверженных пород / Вестник Естествознания, 1890
  • Les ammonées de la zone à Sporadoceras münsteri dans les Monts Gouberlinskya Gory (gouv. d’Orenbourg), Oural méridional. Extract Mém. Soc. Belge Géol. Paléont. & Hydro. VI, 1892
  • Petrographisches Lexikon. Repertorium der petrographischen Termini und Benennungen. Jurjew [Dorpat] 1893–1895
  • Tables for the Determination of the Rock Forming Minerals. 1893
  • Catalogue de la Collection de Météorites de l'Université Impériale de Jourieff (Dorpat). In: Utschenije sapisk Imperatorskogo Jurjewskogo uniwersiteta. 5, supplement 2: 1-18; 1897
  • Ein Wort über die Corrélation der Transgressionen und über Restaurierungskarten. / Comte-rendue VII Congrès Géol. Intern. 1897
  • Геологический очерк Южно-Заозерской Дачи и Денежкина Камня на Урале. 1900
  • Geologische Untersuchungen im Bereich des Massivs und der Ausläufer des Kasbek, ausgeführt im Sommer 1899. / Mat. z. Geol. Russl. XXI, 1901
  • Petrographische Untersuchungen im Centralen Kaukasus (Digorien und Balkarien). St. Petersburg 1905 / Verh. d. Kaiserl. Russ. Mineralog. Gesellschaft. Band XLII, Lieferung 2
  • Ueber das Auftreten von Untercarbon in den Guberlinskischen Bergen/südl. Ural. In: Centralblatt f. Mineral. Geol. u. Pall. Ihg. Stuttgart 1906
  • Петрографический словарь. M. 1937
  • Петрография, 5 изд., Л.–М., 1940
  • Избранные груды, т. 1–4, М.–Л., 1949–1955.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Левинсон-Лессинг Франц Юльевич
  2. Algirdas GaigalasFrankas Levinsonas–Lesingas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 55 psl.