Frančabidžas (it. Franciabigio, tikr. Francesco di Cristofano Giudici, apie 1482 m. – 1525 m.) – italų brandžiojo renesanso dailininkas iš Florencijos.

Biografija redaguoti

Frančabidžas (tikrasis vardas Frančeskas Džiudičis, Kristofano sūnus) gimė apie 1482–1484 m. Florencijoje. Jo tėvas buvo drobių audėjas. 1506 m. jis paminetas San Pancrazio bažnyčios įrašuose kaip „Pietos“ paveikslo autorius po didžiuoju bažnyčios altoriumi. Pasak Dž. Vazario, Frančabidžas mokėsi pas Mariotą Albertinelį, kuris savo ruožtu buvo susijęs su Fra Bartolomėju. 1506 m. Frančabidžas pradėjo dirbti bendrai kartu su Andrėja del Sartu. Ilgainiui Andrėja del Sartas pradėjo lenkti Frančabidžą ir dailininkai išsiskyrė. Pavyzdžiui, vienu svarbiausių Frančabidžo ankstyvųjų kūrinių buvo „Mergelės Marijos vestuvių“ freska Santissima Annunziata bažnyčioje (apie 1513 m.), vėliau ją visiškai užtemdė gretima Andrėjos del Sarto „Mergelės Marijos gimimo“ scena.

Frančabidžo kūryba buvo paveikta Andrėjos del Sarto ir Rafaelio. Pastarojo įtaką rodo „Madonos su Kūdikiu ir Šv. Jonu Krikštytoju“ paveikslas Uficiuose. Gali būti, kad Frančabidžas apie 1512 m. lankėsi Romoje. Jis ir vėliau palaikė ryšius su Andrėja del Sartu, kas matyti iš to, kad Andrėjai del Sartui 1518 m. trumpam išvykus į Prancūziją jo užsakymus prižiūrėti Scalzo bažnyčioje buvo patikėta Frančabidžui. Po 1519 m. Frančabidžas dirbo Medičių vilos Podžijo a Kajane dekoravime kartu su Andrėja del Sartu ir jo mokiniu Pontormu. Joje Frančabidžas sukūrė „Cicerono triumfo“ freską, bet ir ši freska bendrai atsiliko nuo daug jaunesnio Pontormo „Vertumno ir Pomonos“ temos užmiesčio vilos dekoro nuotaikos. Laikoma, kad Frančabidžo talentas geriausiai pasireiškė jo portretuose. Frančabidžas mirė 1525 m. Florencijoje, pasak Dž. Vazario, nuo sunkios ligos (tikriausiai maro formos). Palaidotas San Pancrazio bažnyčioje.

Darbų galerija redaguoti

Nuorodos redaguoti