Fran S. Finžgar


Franas Saleški Finžgaras (slovėn. Fran Saleški Finžgar; 1871 m. vasario 9 d. Doslovče, Slovėnija1962 m. birželio 2 d. Liubliana) – slovėnų rašytojas, dramaturgas, vertėjas ir Romos katalikų kunigas. Slovėnų literatūroje svarbus ir žinomas pirmiausia dėl savo trumpų ir ilgų pasakojimų apie valstiečių ir miestiečių gyvenimą, taip pat ir kaimo tematikos pjesės. Jo darbai skirti tiek jaunajai, tiek vyresniajai žmonių kartai.

Fran S. Finžgar

BiografijaKeisti

Rašytojas gimė Doslovče, netoli Stol na Gorenskem, vargingoje ūkininkų šeimoje. Nerūpestinga jo vaikystė pasibaigė, kai pradėjo eiti į Breznicos vienmetę mokyklą. Kadangi joje patraukė mokytojo ir kunigo dėmesį, šie įkalbėjo tėvą, kad leistų Franą mokytis pradinėje mokykloje Radovlicoje, kurioje rašytojas išmoko vokiečių kalbos. Jis buvo pirmūnas, nors didžiąją dalį savo laiko praleido ganykloje. Pabaigęs pagrindinę mokyklą Radovlicoje, 18821891 m. lankė gimnaziją Liublianoje, kurioje išgyveno vidinę krizę dėl kitų vaikų tyčiojimosi. Krizės pasikartojo keletą kartų ir tolimesniame jo gyvenime. Pirmojoje gimnazijos klasėje buvo paliktas kartoti kurso, tačiau sėkmingai įveikęs sunkumus, 1891 metais su pagyrimu baigė gimnaziją. Mokslus tęsė Liublianos kunigų seminarijoje. Į kunigus buvo įšventintas 1894 metais.

Kunigu dirbo Bohinjos, Jesenicos, Kočevje miesto, Idrijos, Soros bei kitose parapijose. 1918 metais išvyko į savo paskutinę savo darbo vietą – Trnovo parapiją Liublianoje. 1936 metais išėjo į pensiją, tačiau ir toliau aktyviai dirbo kaip kunigas ir rašytojas. Iki mirties gyveno Kolezijoje, Liublianoje, name, kurį suprojektavo architektas Jože Plečnikas (netoli Gradaščicos upės). Gatvė, kurioje stovi namas, pavadinta Finžgaro garbei.

KūrybaKeisti

Finžgaro darbams būdinga tai, kad jie artimai susiję su pačiu autoriaus gyvenimu, kupini vidinių išgyvenimų. Glaudus ryšys su kaimo žmonėmis, leido gimti įtikinantiems literatūros kūriniams.

Savo kūrybinio kelio pradžioje Finžgaras taip pat kūrė poeziją, kurią vėliau apleido. Kūrybinę veiklą tęsė rašydamas apysakas apie valstiečių ir miestiečių gyvenimą. Turbūt labiausiai žinomas jo kūrinys „Po laisva saule“ („Pod svobodnim soncem“) su paantrašte „Senų senelių pasakojimai“ („Povest davnih dedov“) (19061907) parodė kovą tarp slavų genčių (kūrinyje vadinami slovėnais) ir Bizantijos imperijos. Jame pasakojama įtempta ir plati istorija, kuria būtų galima padrąsinti tautą. Po pirmojo pasaulinio karo pasirodė karo kronika „Išpranašautas“ („Prerokovana“), kuri apima apysakas „Kovos“ („Boji“), „Aušros pranašystės“ („Prerokbe zore“), „Pono Urbano kronika“ („Kronika gospoda Urbana“) bei kitas.

Finžgaras yra labai žinomas kaip apysakų apie kaimą rašytojas, kuriose pavaizdavo pasaulį, pažįstamą nuo vaikystės (apysakos „Dėdės“ („Strici“), „Mergaitė Ančka“ („Dekla Ančka“), „Baltasis jaunikis“ („Beli ženin“)). Jo kaimo tematikos pjesės taip pat kilo iš šių kūrinių: „Brakonierius“ („Divji lovec“), „Grandinė“ („Veriga“), „Gyvenimo nuolauža“ („Razvalina življenja“. Jaunystės prisiminimus jis aprašo kūrinyje „Mano kelionių metai“ („Leta mojega popotovanja “) (1957).

F. S. Finžgaras taip pat rašė jaunimui: „Lai būna studentas“ („Študent naj bo“), „Ponas Hudournikas“(„Gospod Hudournik“), „Makalonca“. Jo darbuose kreipiamas dėmesys į išsilavinimo troškimą.

Rašytojas taip pat buvo literatūros žurnalo „Mladika“ redaktorius bei SAZU (Slovėnijos mokslo ir meno akademijos) draugijos narys.

Metai Darbai
1890 kelionių dienoraštis Iz veselih časov
1891 drama Na Gosposvetskem polju
1891 pokalbis Arburetum
1892 apsakymas Francetov France
1893 apysaka Gozdarjev sin
1894 novelė Zaroka opolnoči
1896 idiliškas epas Triglav
1897 trumpa charakteriska Pri Klemenčku
1898 kaimiškos tematikos apysaka Stara in nova hiša
1899 apysaka Deteljica
1899 apysaka Kvišku
1899 kaimiškos tematikos apysaka Dovolj pokore
1900 kelionių dienoraštis Oranže in citrone
1901 novelė Oče je…
1902 drama Divji lovec
1903 apsakymų ciklas Moja duša vasuje
1904 socialinis romanas Iz modernega sveta
1905 pasakojimas Srečala sta se
1906-1907 romanas Pod svobodnim soncem
1908 istorija Življenje in smrt mohorske knjige
1909 autobiografinė apysaka Študent naj bo
1910 apsakymas apie medžioklę Na petelina
1911 apsakymas Ecce homo; Naš vsakdanji kruh
1912 apsakymas Sama
1912 drama Naša kri
1913 apysaka Dekla Ančka
1914 drama Veriga
1915 ciklas Prerokovana
1915 autobiografinė novelė Konjička bom kupil
1916 apysaka Boji
1917 kronika Kronika gospoda Urbana
1918 apsakymas Golobova njiva
1918 apsakymas Slike brez okvirja
1919 apsakymas Polom
1920 drama Razvalina življenja
1923 apsakymas Razodetje (Seliškar)|Razodetje
1923 trijų pasakojimų ciklas Pisarna
1924 novelė Beli ženin
1925 apsakymas Gospod
1926 apysaka Strici
1931 kelionių dienoraštis Prek poljskih polj
1934 Gospod Hudournik
1935 socialinės tematikos apsakymas Sibirija
1937 novelė Tale naš Jaka
1938 novelė Za prazen nič
1939 istorija Kovač popotnik
1939 istorija Prekvata ovca
1944 alegorija Makalonca
1944 alegorija Kolednikove Prikazni
1951 apysaka Mirna pota
1951 apsakymas Njiva (Seliškar)|Njiva
1953 liaudies pasakojimas Gostač Matevž
1957 atsiminimai Leta mojega popotovanja
1958 novelė Na dopustu

NuorodosKeisti