Francesco Albani

(Nukreipta iš puslapio Frančeskas Albanis)

Frančeskas Albanis (it. Francesco Albani, 15781660 m. spalio 4 d.) – italų baroko tapytojas. Akademistinės Karačių Bolonijos dailės mokyklos auklėtinis. Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose yra paveikslas „Europos pagrobimas“, priskiriamas Frančeskui Albaniui.[1]

Frančesko Albanio portretas, spėjama, autoportretas (privatūs rinkiniai)

Biografija redaguoti

Frančeskas Albanis gimė 1578 m. Bolonijoje šilko prekiautojo šeimoje. Būdamas dvylikos metų, jis įstojo mokytis pas Bolonijos dailininką-manieristą Denisą Kalvartą, kurio dirbtuvėse sutiko Gvidą Renį. Greitu laiku abu būsimieji dailininkai perėjo mokytis į įtakingą Bolonijos Karačių dailės mokyklą, studijavo pas Anibalę Karačį. 1600 m. kartu su A. Karačiu ir didele grupe mokinių jis persikėlė į Romą studijuoti klasikinio meno pavyzdžių ir padėti Karačiams nutapyti didelius freskų užsakymus Farnezės rūmuose. Atliko freskų liunečių Aldobrandini rūmuose (dabar Dorija Pamfili galerijos dalis).

1602−1606 m. Frančeskas Albanis dirbo San Giacomo degli Spagnoli bažnyčioje, 1606−1609 m. atlikinėjo darbus Mattei di Giove ir Giustiniani rūmuose. Jau susikūręs garsaus dailininko vardą, F. Albanis dirbo 1609−1612 m. Kvirinalo rūmuose kartu su Gvidu Reniu. F. Albanis buvo G. Renio konkurentas, nors niekuomet neįgavo tokios šlovės kaip Gvidas. 1612−1614 m. F. Albanis atliko freskų Santa Maria della Pace bažnyčioje. Vėliau dirbo ne vien Romoje, bet ir Bolonijoje, Mantujoje, Riminyje ir Florencijoje.

Frančeskas Albanis mirė 1660 m. spalio 4 d. Bolonijoje. Jis buvo tipiškas Bolonijos akademistinės mokyklos auklėtinis, tačiau kai kurių figūrų traktavimas jo paveiksluose rodo, kad jis buvo nevisiškai atsisakęs manieristinio vaizdavimo bruožų. F. Albanis daugiausiai tapė religines ir alegorines scenas antikinės mitologijos motyvais.

Darbų galerija redaguoti

Išnašos redaguoti

Nuorodos redaguoti