Fon der Lejen Komisija
Fon der Lejen Komisija – Europos Komisijos penkerių metų trukmės kadencija, numatyta 2019-2024 m. laikotarpiui, vadovaujama pirmininkės Urzulos fon der Lejen. Komisijos sudėtyje – 27 eurokomisarai, po vieną iš kiekvienos Europos Sąjungos šalies, išskyrus Jungtinę Karalystę, kuri nedelegavo savo atstovo dėl „Brexit“ procedūrų. Fon der Lejen Komisijos pristatomas siekis – ES vaidmuo pasaulyje turi tapti svarbesnis, kad ES teisiškai įsipareigotų neutralizuoti poveikį klimatui iki 2050-ųjų, sustiprintų savo skaitmeninius gebėjimus ir infrastruktūrą.
.jpg)
_1.jpg)
Europos Parlamentas 2019 m. lapkričio 27 d. pritarė naujosios Europos Komisijos paskyrimui (461 balsavo už, 157 – prieš, 89 – susilaikė). Šis balsavimas užbaigė ilgą išsamaus pasiūlytųjų eurokomisarų vertinimo procesą, vykusį 2019 m. rugsėjo–lapkričio mėn. surengtuose klausymuose. Naujos sudėties Europos Komisija turėjo pradėti savo veiklą 2019 m. lapkričio 1 d., tačiau buvo vėluojama dėl Europos Parlamento atmestų kelių Europos Komisijos narių kandidatūrų ir naujų kandidatūrų teikimo bei patvirtinimo.
Komisijos sudėtis redaguoti
Pirmą kartą Europos Komisijos pirmininke išrinkta moteris – Urzula fon der Lejen, Vokietijos atstovė. Vienas iš jos prioritetų formuojant savo komandą buvo lyčių lygybė, todėl buvo pageidaujama, kad kiekviena valstybė narė pasiūlytų po du skirtingos lyties kandidatus, kad būtų lengviau sudaryti lyčių pusiausvyros komisiją. Šios kadencijos Komisijoje moterų dalis yra didžiausia istorijoje: be išrinktosios pirmininkės, joje – 11 moterų ir 15 vyrų. Komisijoje paskirti aštuoni pirmininkės pavaduotojai. Dauguma eurokomisarų anksčiau dirbo nacionalinių vyriausybių ministrais, o devyni jų – buvę Europos Parlamento nariai. Jauniausias eurokomisaras paskyrimo metu buvo Lietuvos atstovas Virginijus Sinkevičius (29 m.), o vyriausias – buvęs Europos Parlamento vadovas Josep Borrell iš Ispanijos (72 m.).
| Komisaras (-ė) | Delegavusi šalis | Atsakomybės sritis | |
|---|---|---|---|
| Urzula fon der Lejen |  Vokietija |
Pirmininkė | |
| Frans Timmermans |  Nyderlandai |
Europos žaliasis kursas (vykdomasis pirmininkės pavaduotojas) | |
| Margrethe Vestager |  Danija |
Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa (vykdomoji pirmininkės pavaduotoja) | |
| Valdis Dombrovskis |  Latvija |
Žmonėms tarnaujanti ekonomika (vykdomasis pirmininkės pavaduotojas) | |
| Josep Borrell |  Ispanija |
Vyriausiasis įgaliotinis (pirmininkės pavaduotojas) | |
| Maroš Šefčovič |  Slovakija |
Institucijų ryšiai ir perspektyvos (pirmininkės pavaduotojas) | |
| Věra Jourová |  Čekija |
Vertybės ir skaidrumas (pirmininkės pavaduotoja) | |
| Dubravka Šuica |  Kroatija |
Demokratija ir demografija (pirmininkės pavaduotoja) | |
| Margaritis Schinas |  Graikija |
Europinės gyvensenos propagavimas (pirmininkės pavaduotojas) | |
| Johannes Hahn |  Austrija |
Biudžetas ir administravimas | |
| Phil Hogan |  Airija |
Prekyba | |
| Mariya Gabriel |  Bulgarija |
Inovacijos ir jaunimas | |
| Nicolas Schmit |  Liuksemburgas |
Darbo vietos ir socialinės teisės | |
| Paolo Gentiloni |  Italija |
Ekonomika | |
| Janusz Wojciechowski |  Lenkija |
Žemės ūkis | |
| Elisa Ferreira |  Portugalija |
Sanglauda ir reformos | |
| Olivér Várhelyi |  Vengrija |
Kaimynystė ir plėtra | |
| Stella Kyriakidou |  Kipras |
Sveikata ir maisto sauga | |
| Didier Reynders |  Belgija |
Teisingumas | |
| Adina Vălean |  Rumunija |
Transportas | |
| Helena Dalli |  Malta |
Lygybė | |
| Thierry Breton |  Prancūzija |
Vidaus rinka | |
| Ylva Johansson |  Švedija |
Vidaus reikalai | |
| Janez Lenarčič |  Slovėnija |
Krizių valdymas | |
| Jutta Urpilainen |  Suomija |
Tarptautinė partnerystė | |
| Kadri Simson |  Estija |
Energetika | |
| Virginijus Sinkevičius |  Lietuva |
Aplinka, vandenynai ir žvejyba |