Florijonas Neviera

Florijonas Neviera (lenk. Florian Niewiero, 1896 m. gegužės 4 d. Lydos apskrityje, Žirmūnų valsčiaus Magūnų kaime – 1976 m. birželio 16 d. Kentšyne (?)) – Romos katalikų kunigas ir pedagogas Lenkijos bei Lietuvos, Katalikų bažnyčios istorikas.

BiografijaKeisti

Baigė Vilniaus kunigų seminariją, kunigu įšventintas 1920 m. gegužės 30 d. Trumpai kunigavo Kalesninkuose, vėliau tarnavo vikaru Eišiškėse ir Švenčionyse. Pastarajame mieste dirbo ir Lietuvių gimnazijos direktoriumi. 1924 m. perkeltas vikaru į Dolginavą (Vileikos apskritis), po to vėl grąžintas toms pačioms pareigoms į Švenčionis.

1924 m. rudenį išvyko į Fribūro universitetą Šveicarijoje studijuoti teologijos ir filosofijos. Dėl lėšų trūkumo šių studijų nebaigė, toliau mokėsi Vilniaus universitete. Už prolietuviškų nuotaikų skleidimą per pamokslą Kaltanėnų bažnyčioje jam buvo paskirta speciali policijos priežiūra. Dirbo Ašmenos pradinių mokyklų katechetu, 1933 m. paskirtas Miežėnų Angeliškos Švč. Mergelės Marijos bažnyčios klebonu. 19351936 m. Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčios klebonas, nuo 1936 m. Riešės Švč. Mergelės Marijos Vardo, vėliau Parudaminio Kristaus Atsimainymo bažnyčių klebonas. 1937 m. už lietuviškų pavardžių rašymą metrikų knygose Vilniaus apygardos teismas jį nubaudė. 1943 m. perkeltas į Trakus, paskirtas bažnyčios klebonu ir dekanu.

Kaip prieškarinės Lenkijos pilietis nusprendė persikelti į Lenkijos Liaudies Respubliką, norėjo vykti į JAV gydytis. 19471948 m. tarnavo klebonu Šv. Jono Marijos Vianney’aus parapijoje Polichne, 1948–1958 m. – Dievo Motinos Škaplierinės parapijoje Ostrove prie Gnievkovo. Paskutiniaisiais gyvenimo metais – kunigas emeritas prie Šv. Jurgio bažnyčios Kentšyne, šiame mieste mirė ir buvo palaidotas.

Laisvą laiką nuo ganytojiškos veiklos F.Neviera skyrė bažnyčios istorijos tyrimams. Priklausė Vilniaus lietuvių švietimo draugijai „Rytas“, buvo išrinktas į Lietuvių mokslo draugijos valdybą. Be kitų darbų parengė spaudai vysk. Antano Domininko Tiškevičiaus veikalą „Žemaičių vyskupija“, Lietuvos pranciškonų observantų ir kt. dokumentus.

BibliografijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti