Fizinio asmens bankrotas

Fizinio asmens bankrotas – teisinė procedūra, kuria skolininkas deklaruoja savo negalėjimą grąžinti skolas. Privaloma bankroto paskelbimo sąlyga yra asmens nemokumas, t. y. negebėjimas vykdyti savo įsipareigojimų. Pagrindinis bankroto tikslas – likviduoti visą skolininko turtą, paskirstyti gautas lėšas (bei gaunamas mėnesines pajamas) kreditoriams, siekiant per tam tikrą laikotarpį atsikratyti beviltiškų skolų ir pradėti gyvenimą iš naujo.

Teisinė procedūra redaguoti

Negalintis vykdyti įsipareigojimų skolininkas kreipiasi į teismą dėl bankroto paskelbimo.
Sustabdomi visi prieš skolininką vykdomi išieškojimai.
Skolininko turtą perima administratorius.
Pardavus turtą padengiama dalis įsiskolinimų.
Bankrutavęs asmuo nustatytą atlyginimo dalį numatytu laikotarpiu turi skirti skolų grąžinimui.
Pasibaigus numatytam laikotarpiui likusios negrąžintos skolos yra panaikinamos.

Teisiniai skirtumai redaguoti

Šiuo metu pasaulyje egzistuoja du pagrindiniai fizinių asmenų bankroto modeliai: anglo-amerikietiškas, vadinamas „fresh start“ (bankrutuoti gali kiekvienas panorėjęs, o skolų panaikinimo procedūra yra paprasta) ir kontinentinis-europietiškas, vadinamas „earned fresh start“ (bankrotas ir skolų panaikinimas galimas tik patekusiems į bėdą sąžiningiems skolininkams).

Teisinės fizinių asmenų bankroto procedūros egzistuoja įvairiose šalyse visame pasaulyje ir yra labai įvairios:

nuo ypač konservatyvios (Kinija, Turkija, Egiptas, Vengrija, Čekija, Italija, Brazilija, Meksika, Argentina),
vidutinės (Indija, Japonija, Skandinavija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Izraelis, PAR, Kenija),
iki ypač liberalios (JAV, Didžioji Britanija, Kanada, Australija, Honkongas, Taivanas, Rusija, Olandija).

Europos Sąjungoje didelis dėmesys skiriamas fizinių asmenų bankroto ir atsakingo kreditų teikimo taisyklių subalansavimui. Tuo tarpu Angloamerikiečių teisės šalyse (JAV, Kanada, Didžioji Britanija) „atsakingo kredito“ sąvoka išvis neegzistuoja, todėl šių šalių fizinių asmenų bankroto įstatymai didžiausią dėmesį skiria „fresh start“ – naujai gyvenimo pradžiai. JAV į fizinių asmenų bankrotą žiūrima kaip į „kolektyvinį draudimą“, būtiną ypač rizikuoti linkusioje visuomenėje, kurioje materialinės sėkmės darbe ir asmeniniame gyvenime kultas yra laikomas šalies ekonominės galios pagrindu.

Teisė redaguoti

Fizinių asmenų bankroto teisė yra numatyta 2000 m. gegužės 29 d. Europos sąjungos tarybos reglamente (EB) nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. Šis potvarkis suteikia valstybės-narės piliečiams galimybes atlikti fizinių asmenų bankroto procedūras ir kitoje ES valstybėje-narėje.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 3 d. nutartimi išaiškino, kad, vadovaujantis 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentu (EB) nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, bet kuris sprendimas iškelti bankroto bylą, kurį pagal savo jurisdikciją priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje ES valstybėje. 2012 m. balandžio 4 d. Lietuvos aukščiausias teismas nurodė, kad Europos Sąjungos (ES) valstybių narių teismų sprendimai dėl fizinių asmenų bankroto Lietuvoje turi būti pripažįstami automatiškai ir nedelsiant.

Lietuvoje fizinių asmenų bankroto įstatymas, numatantis galimybę nemokius asmenis atleisti nuo likusių skolų mokėjimo ir padėti išvengti skurdo, buvo priimtas 2012 m. gegužės 10 d. Šis įstatymas įsigaliojo nuo 2013 m. kovo 1 d.

2014 m. sausio 27 d. duomenimis Lietuvos teismuose 114-ai lietuvių yra iškeltos bankroto bylos. Palyginimui, Latvijos teismai 2013 metais paskelbė 1542 fizinių asmenų bankrotus, o tai yra 12,1 proc. daugiau nei 2012 metais, rodo Latvijos nemokumo registro duomenys. Kitose valstybėse, pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje, bankrutuoja po kelis šimtus asmenų per vieną dieną.

Atsižvelgiant į 2014 m. kovo 12 d. Europos Komisijos Rekomendacijas dėl nemokumo, Lietuvoje buvo parengtas Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimo projektas. Įstatymo pakeitimais siekiama palengvinti fizinių asmenų bankroto sąlygas Lietuvoje, kadangi Europos Komisija Rekomendacijose paskatino keisti požiūrį į bankroto procesus ir reformuoti nacionalinius bankroto teisės aktus. Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimais Lietuvoje siekiama trumpinti bankroto procedūrų terminą nuo 5 metų iki 3 metų. Taip pat siūloma suteikti galimybę skolininkui išsaugoti įkeistą turtą. Ūkio ministerija Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimo projektą jau yra pateikusi visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms vertinti.

Susiję straipsniai redaguoti

Nuorodos redaguoti

E-knyga "Fizinių asmenų bankrotas" Archyvuota kopija 2017-09-19 iš Wayback Machine projekto.