Atverti pagrindinį meniu

Fizikos ir matematikos institutas

Fizikos ir matematikos institutas (sutr. FMI) – buvęs Lietuvos mokslų akademijos mokslo institutas, įkurtas 1956 m. ir 1977 m. reorganizuotas į Fizikos institutą ir Matematikos ir kibernetikos institutą. Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys buvo tikimybinė skaičių teorija, teorinė ir eksperimentinė fizika, astronomija[1].

IstorijaKeisti

1956 m. spalio 1 d. buvo reorganizuotas Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir technikos institutas (kartu su LMA įkurtas 1941 m. kaip Technikos institutas, reorganizuotas 1952 m.) ir padalintas į tris naujus, iš kurių vienas buvo Fizikos ir matematikos institutas[1]. Šio instituto steigimo iniciatoriai buvo Adolfas Jucys (paskirtas jo direktoriumi), Povilas Brazdžiūnas[1][2], o pradžioje sudarė trys padaliniai: Matematikos sektorius (vadovas Jonas Kubilius), Teorinės fizikos sektorius (vadovas Adolfas Jucys), Puslaidininkių laboratorija (vadovas Povilas Brazdžiūnas)[3].

1961 m. pradėtas leisti mokslo žurnalas „Lietuvos matematikos rinkinys[4].

1962 m. Adolfo Jucio pastangomis įkurtas skaičiavimo centras[5]. (pradėtas statyti dar 1961 m.), tų pačių metų liepos 14 d. paleista pirmoji Lietuvoje elektroninė skaičiavimo mašina BESM-2M ir veikė iki 1971 m. pavasario[3]. Jos vietoje 1972 m. buvo sumontuota modernesnė BESM-6[6][7]. Tačiau dar 1968 m. buvo paleista BESM-4[6]. 1976 m. pradėjo veikti antroji BESM-6, o 1992 m. abi BESM-6 buvo išjungtos[6].

1967 m., išsiplėtus puslaidininkių fizikos tyrimams, nuo instituto atsiskyrė Puslaidininkių fizikos institutas, o FMI vadovauti ėmė Vytautas Statulevičius.

1977 m. sausio 1 d. institutas buvo padalintas į du naujus: Fizikos institutą ir Matematikos ir kibernetikos institutą. Pastarasis 1990 m. pervadinta į Matematikos ir informatikos institutą.

StruktūraKeisti

  • Teorinės fizikos sektorius (nuo 1956 m.);
  • Puslaidininkių laboratorija (nuo 1956 m.);
  • Matematikos sektorius (nuo 1956 m., nuo 1965 m. pervadintas į Tikimybių teorijos sektorių[3]);
  • Skaičiavimo centras (nuo 1962 m.);
  • Matematinės logikos ir programavimo sektorius (nuo 1962 m.);
  • Techninės kibernetikos skyrius (nuo 1964 m.);
  • Matematinės logikos ir programavimo sektorius (nuo 1964 m., nuo 1967 m. pervadintas į Matematinės logikos ir algoritmų teorijos sektorių);
  • Skaičiavimo matematikos sektorius (nuo 1964 m.);
  • Atpažinimo procesų skyrius (nuo 1965 m.);
  • Skaičiavimo metodų sektorius (nuo 1967 m.);
  • Programavimo ir uždavinių sprendimo sektorius (nuo 1967 m.);
  • Operacijų tyrimo sektorius (nuo 1967 m.);
  • Matematinės aprūpinimo sektorius (nuo 1969 m.);
  • Optimalių sprendimų teorijos ektorius (nuo 1969 m.);
  • Matematinės statistikos skyrius (nuo 1970 m.);
  • Informacijos ir patentų sektorius (nuo 1976 m.);

DirektoriaiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 Matematikos ir informatikos instituto keturiasdešimties metų istorija. Nuoroda tikrinta 2008-11-30.
  2. Kęstutis Makariūnas. Dabartinių institutų pirmtako sukaktis. Nuoroda tikrinta 2008-11-30.
  3. 3,0 3,1 3,2 Fizikos ir matematikos institutas iki pirmosios reorganizacijos (1956–1966). Nuoroda tikrinta 2008-11-30.
  4. Lithuanian Mathematical Journal svetainė
  5. Fizikos ir matematikos institutas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
  6. 6,0 6,1 6,2 Fizikos ir matematikos institutas tarp pirmosios ir antrosios reorganizacijos (1967–1976 m.). Nuoroda tikrinta 2008-11-30
  7. Kostas Žukauskas. Kompiuterizacijos aušra Lietuvos mokslų akademijoje. Nuoroda tikrinta 2008-11-30.

NuorodosKeisti