Filipas Fortunatovas

Filipas Fortunatovas
rus. Филипп Фёдорович Фортунатов
Gimė 1848 m. sausio 2 d.
Vologda
Mirė 1914 m. rugsėjo 20 d. (66 metai)
Kosalma prie Petrozavodsko
Veikla rusų kalbininkas, Maskvos lingvistinės mokyklos įkūrėjas
Alma mater Maskvos universitetas

Filipas Fortunatovas (rus. Филипп Фёдорович Фортунатов, 1848 m. sausio 2 d. Vologda – 1914 m. rugsėjo 20 d. Kosalma prie Petrozavodsko) – rusų kalbininkas, Maskvos lingvistinės mokyklos įkūrėjas.

Filipo Fortunatovo kapas

Biografija

redaguoti

1864 m. įstojo į Maskvos universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. 1868 m. baigė Maskvos universitetą. Tobulinosi Leipcige, Berlyne, Tiubingene, Karaliaučiuje, Paryžiuje, Londone. 18761902 m. dėstė Maskvos universitete, nuo 1884 m. profesorius. Pirmasis nuo 1878 m. Rusijos universitetuose pradėjo dėstyti lietuvių kalbą. Nuo 1902 m. dirbo Peterburgo mokslų akademijos Rusų kalbos ir literatūros skyriuje. 1898 m. Peterburgo mokslų akademijos narys korespondentas, nuo 1902 m. tikrasis narys, 1907 m. Lietuvių mokslo draugijos garbės narys. Bendravo su Jonu Spuduliu.[1]

Mokslinė veikla

redaguoti

Tyrė įvairias indoeuropeistikos problemas, daugiausia fonetiką. Kalbą suvokė kaip tam tikrą sistemą, griežtai skyrė sinchroniją ir diachroniją. Pirmasis išanalizavo prūsų kalbos kirtį ir priegaidę, nustatė keletą bendrų baltams ir slavams kirčiavimo dėsningumų, atskirai nuo F. de Sosiūro suformulavo kirčio nukėlimo baltų ir slavų kalbose dėsnį (Sosiūro-Fortunatovo dėsnis).

1871 m. kartu su V. Mileriu atvyko į Lietuvą, į Andriaus Botyriaus tėviškę Triobiškių kaime, netoli Liudvinavo, kur užrašė 150 lietuviškų dainų, pasakų, priežodžių. Liudvinavo šnektos aprašą ir didesnę dalį surinktos tautosakos paskelbė Maskvos universiteto leidinyje Izvestija Moskovskogo universiteta (nr. 1-2/3, 1872 m.). Redagavo dalį Antano Juškos žodyno (A-D raides), parašė įžangą. Su Eduardu Volteriu rengė naują Mikalojaus Daukšos „Postilės“ leidimą (3 sąsiuviniai, 19041927 m.). Prisidėjo prie spaudos draudimo lotyniškais rašmenimis panaikinimo.

Mokiniai – žymūs rusų ir užsienio kalbininkai: Aleksejus Šachmatovas, Viktoras Poržezinskis, Dmitrijus Ušakovas, Jonas Jablonskis, Jozepis Mikola, Holgeris Pedersenas, Olafas Brochas ir kiti.[2]

Bibliografija

redaguoti
  • Избранные труды, т. I–II. М., 1956.

Šaltiniai

redaguoti
  1. „Spudulis Jonas“. svetaines.emokykla.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-26. Nuoroda tikrinta 2016-04-26.
  2. Algirdas SabaliauskasFilipas Fortunatovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 199 psl.