Atverti pagrindinį meniu
Fildso medalis
Thumb

Fildso medalio averse – Archimedo reljefinis atvaizdas
Valstybė Įvairios
Tinkamumas 2, 3 ar 4 pasižymėję matematikai (iki 40 m. amžiaus)
Būklė juo apdovanojama
Statistika
Įkurtas 1936 m.
Pirmas apdovanojimas 1936 m.

Fildso medalis (angl. Fields Medal) – kanadiečių matematiko John Charles Fields 1924 m. pasiūlytas ir įsteigtas apdovanojimas, kurį kas keturis metus Tarptautiniame matematikų kongrese (angl. International Congress of Mathematicians, ICM) įteikia Tarptautinė matematikos sąjunga. Fildso medaliu pagerbiama už išskirtinius matematinius pasiekimus. Jis gali būti skirtas asmenims, kuriems tų metų pradžioje dar nebuvo sukakę 40 metų. Šis apdovanojimas kaskart skiriamas mažiausiai dviem žmonėms, o keturi laureatai laikomi priimtiniausiu scenarijumi.[1] Premijos dydis – apie 15 tūkst. Kanados dolerių.

Premijos steigėjas J. C. Fields (1863–1932)
Medalio reverse – Archimedo teoremos „Apie rutulį ir cilindrą“ iliustracija

Fildso apdovanojimas ir medalis yra vienas prestižiškiausių apdovanojimų matematikos srityje. Kadangi Nobelio premija neskiriama matematikams, Fildso medalis dažnai vadinamas „Nobelio matematikos premija“.[2][3]

Pirmi 2 medaliai įteikti 1936 m. ICM matematikų kongrese Osle. Nuo 2006 m. padidintas apdovanojamų medalininkų skaičius iki 4 (kongrese Maskvoje).

MedalisKeisti

Fildso medalio autorius – kanadiečių skulptorius R. Tait McKenzie. Medalio aversas išpildytas su Archimedo reljefiniu atvaizdu ir įrašu lot. Transire suum pectus mundoque potiri („Pranokti savo žmogiškas ribas ir užkariauti visatą“). Data užrašyta romėniškais skaičiais su klaida – „MCNXXXIII“, nors turėtų būti „MCMXXXIII“.[4] Medalio reversas – su įrašu lot. Congregati ex toto orbe mathematici ob scripta insignia tribuere („Matematikai, susirinkę iš viso pasaulio, įteikė [šį apdovanojimą] už puikų darbą“). Skydo fone, už šakelės, išraižyta Archimedo teoremos „Apie rutulį ir cilindrą“ iliustracija. Medalio krašte įrašomas laureato vardas. Apdovanojimą teikianti Tarptautinė matematikos sąjunga nurodo, kad 6,35 cm skersmens medalis yra nukaldintas iš 14 karatų grynumo aukso.[1]

Fildso ir Nobelio premijų skirtumaiKeisti

Abu apdovanojimai yra pakankamai skirtingi:

  • Fildso apdovanojimas skiriamas kas ketverius metus, o Nobelio premija suteikiama kasmet.
  • Fildso medalis suteikiamas tik asmenims iki 40 metų (steigėjo J. C. Fildso pageidavimu), o Nobelio premija – visų amžiaus grupių nugalėtojams.
  • Fildso apdovanojimas skiriamas už bendrą matematikos indėlį, o Nobelio premija – už konkrečius rezultatus.
  • Fildso apdovanojimo dydis yra apie 15 tūkst. Kanados dolerių, o Nobelio premija – apie 1,5 mln. JAV dolerių.
  • Pagal oficialius kriterijus arčiausiai Nobelio premijos – tai Abelio premija, įsteigta 2002 m., kuri kasmet skiriama be amžiaus apribojimų, jos dydis 2008 m. siekė apie 1,2 mln. JAV dolerių.

Įdomūs faktaiKeisti

1954 m. Jean-Pierre Serre tapo jauniausiu Fildso medalininku būdamas 27 metų. 2018 m. duomenimis, jis ir toliau liko jauniausiu laureatu.

1970 m. Sergejus Novikovas dėl TSRS vyriausybės draudimo išvykti į užsienį negalėjo keliauti į kongresą Nicoje ir atsiimti medalio.

1978 m. Grigorijus Margulis dėl TSRS vyriausybės draudimo išvykti į užsienį negalėjo atsiimti apdovanojimo kongrese Helsinkyje. Vietoje jo medalį paėmė matematikas Jacques Tits, išreiškęs gilų nusivylimą dėl tokios situacijos, atsižvelgdamas į Helsinkio miesto simbolinę prasmę.

1982 m. kongresą buvo numatyta surengti Lenkijoje, tačiau dėl karinės padėties šalyje paskelbimo 1981 m. gruodžio mėn., jį teko perkelti į kitus metus - apdovanojimų ceremonija Varšuvoje įvyko 1983 m.

1990 m. Edward Witten tapo pirmuoju fiziku, pelniusiu apdovanojimą.

1998 m. ICM kongrese matematikui Andrew WilesDidžiosios Ferma teoremos įrodymą Fildso medalio komitetas pirmą kartą įteikė „sidabro skydo“ apdovanojimą. Kaip paaiškėjo, būsimas laureatas Fildso medalio įteikimo metais jau buvo šiek tiek viršijęs amžiaus limitą.

2014 m. Irano matematikė Maryam Mirzakhani tapo pirmąja moterimi Fildso medalininke.

Apdovanojimo atsisakymaiKeisti

  • 1966 m. prancūzų matematikas Alexander Grothendieck nedalyvavo jam skirtos premijos ceremonijoje Maskvoje, protestuodamas prieš TSRS kariuomenės veiksmus Rytų Europoje.[5] Kituose šaltiniuose minimas mokslininko protestas prieš disidentų persekiojimą TSRS.[6] A. Grothendieck skirtą apdovanojimą atsiėmė ICM matematikų kongrese dalyvavęs Aukštųjų mokslo tyrimų instituto (pranc. Institut des hautes études scientifiques) įkūrėjas ir direktorius Léon Motchane.[7]
  • 2006 m. rusų matematikas Grigorijus Perelmanas, įrodęs Puankarė prielaidą, atsisakė dalyvauti apdovanojimų ceremonijoje ir premijos nepriėmė.[8]

LaureataiKeisti

Metai Laureatai
1936 Lars Ahlfors (Suomija)
Jesse Douglas (JAV)
1950 Laurent Schwartz (Prancūzija)
Atle Selberg (Norvegija)
1954 Kunihiko Kodaira (Japonija)
Jean-Pierre Serre (Prancūzija)
1958 Klaus Roth (Didžioji Britanija)
René Thom (Prancūzija)
1962 Lars Hörmander (Švedija)
John Milnor (JAV)
1966 Michael Atiyah (Didžioji Britanija)
Paul Cohen (JAV)
Alexander Grothendieck (Prancūzija)
Stephen Smale (JAV)
1970 Alan Baker (Didžioji Britanija)
Heisuke Hironaka (Japonija)
Sergejus Novikovas (TSRS)
John Griggs Thompson (JAV)
1974 Enrico Bombieri (Italija)
David Mumford (JAV)
Metai Laureatai
1978 Pierre Deligne (Belgija)
Charles Fefferman (JAV)
Grigorijus Margulis (TSRS)
Daniel Quillen (JAV)
1982 Alain Connes (Prancūzija)
William Thurston (JAV)
Shing-Tung Yau (Kinija)
1986 Simon Donaldson (Didžioji Britanija)
Gerd Faltings (Vokietija)
Michael Freedman (JAV)
1990 Vladimiras Drinfeldas (TSRS)
Vaughan Jones (Naujoji Zelandija)
Shigefumi Mori (Japonija)
Edward Witten (JAV)
1994 Jefimas Zelmanovas (Rusija)
Pierre-Louis Lions (Prancūzija)
Jean Bourgain (Belgija)
Jean-Christophe Yoccoz (Prancūzija)
1998 Richard Borcherds (Didžioji Britanija)
Timothy Gowers (Didžioji Britanija)
Maksimas Koncevičius (Rusija)
Curtis McMullen (JAV)
Metai Laureatai
2002 Laurent Lafforgue (Prancūzija)
Vladimiras Vojevodskis (Rusija/JAV)
2006 Andrejus Okunkovas (Rusija)
Grigorijus Perelmanas (Rusija)
Terence Tao (Australija)
Wendelin Werner (Prancūzija)
2010 Ngô Bảo Châu (Vietnamas, Prancūzija)
Elon Lindenstrauss (Izraelis)
Stanislavas Smirnovas (Rusija)
Cédric Villani (Prancūzija)
2014 Artur Avila (Brazilija, Prancūzija)
Manjul Bhargava (Kanada, JAV)
Martin Hairer (Austrija, Didžioji Britanija)
Maryam Mirzakhani (Iranas, JAV)
2018 Caucher Birkar (Iranas, Didžioji Britanija)
Alessio Figalli (Italija)
Peter Scholze (Vokietija)
Akshay Venkatesh (Australija)

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 2018-ųjų Fieldso matematikos medalį laimėjo keturi mokslininkai
  2. „Fields Medal“. www-history.mcs.st-andrews.ac.uk. Nuoroda tikrinta 2018-03-29. 
  3. „Fields Medal“. The University of Chicago (anglų). Nuoroda tikrinta 2018-03-29. 
  4. EBERHARD KNOBLOCH. Generality and Infinitely Small Quantities in Leibniz's Mathematics: The Case of his Arithmetical Quadrature of Conic Sections and Related Curves. In Infinitesimal Differences: Controversies between Leibniz and his Contemporaries. Edited by Ursula Goldenbaum and Douglas Jesseph. Walter de Gruyter, 2008
  5. Jackson, Allyn. „As If Summoned from the Void: The Life of Alexandre Grothendieck“ (PDF). Notices of the American Mathematical Society, 51 (9) (October 2004). Pasiektas 26 August 2006. 
  6. Александр Гротендик – гений математики, искавший забвения
  7. „This Mathematical Month - August“. American Mathematical Society. Suarchyvuotas originalas 2010-08-11. 
  8. "Maths genius turns down top prize", BBC, 22 August 2006. Nuoroda tikrinta 22 August 2006.

NuorodosKeisti

 

Vikiteka

 

  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.