Fildso medalis
Fildso medalis (angl. Fields Medal) – kanadiečių matematiko John Charles Fields 1924 m. pasiūlytas ir įsteigtas apdovanojimas, kurį kas ketverius metus Tarptautiniame matematikų kongrese (angl. International Congress of Mathematicians, ICM) įteikia Tarptautinė matematikos sąjunga. Fildso medaliu pagerbiama už išskirtinius matematinius pasiekimus. Jis gali būti skirtas asmenims, kuriems tų metų pradžioje dar nebuvo sukakę 40 metų. Šis apdovanojimas kaskart skiriamas mažiausiai dviem žmonėms, o keturi laureatai laikomi priimtiniausiu scenarijumi.[1] Premijos dydis – apie 15 tūkst. Kanados dolerių.
| Fildso medalis | |
|---|---|
 Fildso medalio averse – Archimedo reljefinis atvaizdas | |
| Valstybė | Įvairios |
| Tinkamumas | 2, 3 ar 4 pasižymėję matematikai (iki 40 m. amžiaus) |
| Būklė | juo apdovanojama |
| Statistika | |
| Įsteigtas | 1936 m. |
| Pirmas apdovanojimas | 1936 m. |
Fildso apdovanojimas ir medalis yra vienas prestižiškiausių apdovanojimų matematikos srityje. Kadangi Nobelio premija neskiriama matematikams, Fildso medalis dažnai vadinamas „Nobelio matematikos premija“.[2][3]
Pirmi 2 medaliai įteikti 1936 m. ICM matematikų kongrese Osle. Nuo 2006 m. padidintas apdovanojamų medalininkų skaičius iki 4 (kongrese Maskvoje).
Medalis redaguoti
Fildso medalio autorius – kanadiečių skulptorius R. Tait McKenzie. Medalio aversas išpildytas su Archimedo reljefiniu atvaizdu ir įrašu lot. Transire suum pectus mundoque potiri („Pranokti savo žmogiškas ribas ir užkariauti visatą“). Data užrašyta romėniškais skaičiais su klaida – „MCNXXXIII“, nors turėtų būti „MCMXXXIII“.[4] Medalio reversas – su įrašu lot. Congregati ex toto orbe mathematici ob scripta insignia tribuere („Matematikai, susirinkę iš viso pasaulio, įteikė [šį apdovanojimą] už puikų darbą“). Skydo fone, už šakelės, išraižyta Archimedo teoremos „Apie rutulį ir cilindrą“ iliustracija. Medalio krašte įrašomas laureato vardas. Apdovanojimą teikianti Tarptautinė matematikos sąjunga nurodo, kad 6,35 cm skersmens medalis yra nukaldintas iš 14 karatų grynumo aukso.[1]
Fildso ir Nobelio premijų skirtumai redaguoti
Abu apdovanojimai yra pakankamai skirtingi:
- Fildso apdovanojimas skiriamas kas ketverius metus, o Nobelio premija suteikiama kasmet.
- Fildso medalis suteikiamas tik asmenims iki 40 metų (steigėjo J. C. Fildso pageidavimu), o Nobelio premija – visų amžiaus grupių nugalėtojams.
- Fildso apdovanojimas skiriamas už bendrą matematikos indėlį, o Nobelio premija – už konkrečius rezultatus.
- Fildso apdovanojimo dydis yra apie 15 tūkst. Kanados dolerių, o Nobelio premija – apie 1,5 mln. JAV dolerių.
- Pagal oficialius kriterijus arčiausiai Nobelio premijos – tai Abelio premija, įsteigta 2002 m., kuri kasmet skiriama be amžiaus apribojimų, jos dydis 2008 m. siekė apie 1,2 mln. JAV dolerių.
Įdomūs faktai redaguoti
1954 m. Jean-Pierre Serre tapo jauniausiu Fildso medalininku būdamas 27 metų. 2018 m. duomenimis, jis ir toliau liko jauniausiu laureatu.
1970 m. Sergejus Novikovas dėl TSRS vyriausybės draudimo išvykti į užsienį negalėjo keliauti į kongresą Nicoje ir atsiimti medalio.
1978 m. Grigorijus Margulis dėl TSRS vyriausybės draudimo išvykti į užsienį negalėjo atsiimti apdovanojimo kongrese Helsinkyje. Vietoje jo medalį paėmė matematikas Jacques Tits, išreiškęs gilų nusivylimą dėl tokios situacijos, atsižvelgdamas į Helsinkio miesto simbolinę prasmę.
1982 m. kongresą buvo numatyta surengti Lenkijoje, tačiau dėl karinės padėties šalyje paskelbimo 1981 m. gruodžio mėn., jį teko perkelti į kitus metus - apdovanojimų ceremonija Varšuvoje įvyko 1983 m.
1990 m. Edward Witten tapo pirmuoju fiziku, pelniusiu apdovanojimą.
1998 m. ICM kongrese matematikui Andrew Wiles už Didžiosios Ferma teoremos įrodymą Fildso medalio komitetas pirmą kartą įteikė „sidabro skydo“ apdovanojimą. Kaip paaiškėjo, būsimas laureatas Fildso medalio įteikimo metais jau buvo šiek tiek viršijęs amžiaus limitą.
2014 m. Irano matematikė Maryam Mirzakhani tapo pirmąja moterimi Fildso medalininke.
Apdovanojimo atsisakymai redaguoti
- 1966 m. prancūzų matematikas Alexander Grothendieck nedalyvavo jam skirtos premijos ceremonijoje Maskvoje, protestuodamas prieš TSRS kariuomenės veiksmus Rytų Europoje.[5] Kituose šaltiniuose minimas mokslininko protestas prieš disidentų persekiojimą TSRS.[6] A. Grothendieck skirtą apdovanojimą atsiėmė ICM matematikų kongrese dalyvavęs Aukštųjų mokslo tyrimų instituto (pranc. Institut des hautes études scientifiques) įkūrėjas ir direktorius Léon Motchane.[7]
- 2006 m. rusų matematikas Grigorijus Perelmanas, įrodęs Puankarė prielaidą, atsisakė dalyvauti apdovanojimų ceremonijoje ir premijos nepriėmė.[8]
Laureatai redaguoti
| Metai | Laureatai |
|---|---|
| 1936 | Lars Ahlfors (Suomija) Jesse Douglas (JAV) |
| 1950 | Laurent Schwartz (Prancūzija) Atle Selberg (Norvegija) |
| 1954 | Kunihiko Kodaira (Japonija) Jean-Pierre Serre (Prancūzija) |
| 1958 | Klaus Roth (Didžioji Britanija) René Thom (Prancūzija) |
| 1962 | Lars Hörmander (Švedija) John Milnor (JAV) |
| 1966 | Michael Atiyah (Didžioji Britanija) Paul Cohen (JAV) Alexander Grothendieck (Prancūzija) Stephen Smale (JAV) |
| 1970 | Alan Baker (Didžioji Britanija) Heisuke Hironaka (Japonija) Sergejus Novikovas (TSRS) John Griggs Thompson (JAV) |
| 1974 | Enrico Bombieri (Italija) David Mumford (JAV) |
| Metai | Laureatai |
|---|---|
| 1978 | Pierre Deligne (Belgija) Charles Fefferman (JAV) Grigorijus Margulis (TSRS) Daniel Quillen (JAV) |
| 1982 | Alain Connes (Prancūzija) William Thurston (JAV) Shing-Tung Yau (Kinija) |
| 1986 | Simon Donaldson (Didžioji Britanija) Gerd Faltings (Vokietija) Michael Freedman (JAV) |
| 1990 | Vladimiras Drinfeldas (TSRS) Vaughan Jones (Naujoji Zelandija) Shigefumi Mori (Japonija) Edward Witten (JAV) |
| 1994 | Jefimas Zelmanovas (Rusija) Pierre-Louis Lions (Prancūzija) Jean Bourgain (Belgija) Jean-Christophe Yoccoz (Prancūzija) |
| 1998 | Richard Borcherds (Didžioji Britanija) Timothy Gowers (Didžioji Britanija) Maksimas Koncevičius (Rusija) Curtis McMullen (JAV) |
| Metai | Laureatai |
|---|---|
| 2002 | Laurent Lafforgue (Prancūzija) Vladimiras Vojevodskis (Rusija/JAV) |
| 2006 | Andrejus Okunkovas (Rusija) Grigorijus Perelmanas (Rusija) Terence Tao (Australija) Wendelin Werner (Prancūzija) |
| 2010 | Ngô Bảo Châu (Vietnamas, Prancūzija) Elon Lindenstrauss (Izraelis) Stanislavas Smirnovas (Rusija) Cédric Villani (Prancūzija) |
| 2014 | Artur Avila (Brazilija, Prancūzija) Manjul Bhargava (Kanada, JAV) Martin Hairer (Austrija, Didžioji Britanija) Maryam Mirzakhani (Iranas, JAV) |
| 2018 | Caucher Birkar (Iranas, Didžioji Britanija) Alessio Figalli (Italija) Peter Scholze (Vokietija) Akshay Venkatesh (Australija) |
| 2022 | Hugo Duminil-Copin (Prancūzija) June Huh (JAV) James Maynard (Didžioji Britanija) Maryna Viazovska (Ukraina) |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 2018-ųjų Fieldso matematikos medalį laimėjo keturi mokslininkai
- ↑ „Fields Medal“. www-history.mcs.st-andrews.ac.uk. Nuoroda tikrinta 2018-03-29.
- ↑ „Fields Medal“. The University of Chicago (anglų). Nuoroda tikrinta 2018-03-29.
- ↑ EBERHARD KNOBLOCH. Generality and Infinitely Small Quantities in Leibniz's Mathematics: The Case of his Arithmetical Quadrature of Conic Sections and Related Curves. In Infinitesimal Differences: Controversies between Leibniz and his Contemporaries. Edited by Ursula Goldenbaum and Douglas Jesseph. Walter de Gruyter, 2008
- ↑ Jackson, Allyn (2004 m. spalio mėn.). „As If Summoned from the Void: The Life of Alexandre Grothendieck“ (PDF). Notices of the American Mathematical Society. 51 (9): 1198. Nuoroda tikrinta 26 August 2006.
- ↑ Александр Гротендик – гений математики, искавший забвения
- ↑ „This Mathematical Month - August“. American Mathematical Society. Suarchyvuotas originalas 2010-08-11.
- ↑ „Maths genius turns down top prize“. BBC. 22 August 2006. Nuoroda tikrinta 22 August 2006.
Nuorodos redaguoti
- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2018-12-26 iš Wayback Machine projekto.
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |