Fiat 500
Šis straipsnis apie automobilį, gamintą nuo 1957 iki 1975 m. Apie automobilį, gaminamą nuo 2007 m., skaitykite straipsnyje Fiat 500 (2007).
| Fiat 500 | |
 | |
| Bendra informacija | |
|---|---|
| Gamintojas | Fiat |
| Metai | 1957–1975 |
| Gamykla | Turinas, Dezijus, Termini Imereze |
| Dizaineris (-iai) | Dante Giacosa |
| Chronologija | |
| Prieš tai | Fiat 500 "Topolino" |
| Po to | Fiat 126 |
| Kėbulas ir važiuoklė | |
| Klasė | Miesto automobilis |
| Kėbulo tipas (-ai) | 2 durų sedanas 3 durų universalas 3 durų panel venas |
| Variklis ir transmisija | |
| Variklis (-iai) | 479 cc I2 499 cc I2 594 cc I2 |
| Transmisija (-os) | 4 pavarų mechaninė |
| Išmatavimai | |
| Kita informacija | |
Fiat 500 – miesto automobilis, nuo 1957 iki 1975 m. gamintas Italijos kompanijos „Fiat“. Iš viso buvo pagaminti 3 893 294 šio modelio vienetai.[1]
Pradėtas gaminti 1957 m. liepą kaip Nuova 500 (naujasis 500), jis tapo pigiu ir praktišku miesto automobiliu. Jo ilgis siekė tik 2,97 m, buvo varomas 479 cm³ dviejų cilindrų oru aušinamu varikliu. Fiat 500 laikomas vienu pirmųjų miesto automobilių pasaulyje.
2007 m., minint 50 metų Fiat 500 jubiliejų, kompanija išleido visiškai atnaujintą Fiat 500, stilistiškai panašų į senąjį, tačiau didesnį ir sunkesnį, varomą priekyje esančiu varikliu ir varomą priekiniais ratais.
Istorija redaguoti
Nuova (1957–1960) redaguoti
Pirmasis Fiat Nuova 500 turėjo 2 cilindrų 479 cm³ variklį, išvystantį vos 13 AG. Šis modelis yra vienas iš trijų Fiat 500, turinčių atvirkščiai pritaisytas duris. Šis modelis buvo išleistas ir sportine versija, turinčia galingesnį 499,5 cm³ variklį.
D (1960–1965) redaguoti
1960 m. buvo išleista nauja modelio versija D. Jis turėjo du svarbiausius skirtumus nuo ankstesnio modelio – galingesnį variklį (499 cm³, 17 AG) bei naują stogą, kuris galėjo būti nuleidžiamas.
K arba Giardiniera (1960–1975) redaguoti
K modelis tapo ilgiausiai gamintu Fiat 500 – jis turėjo universalo kėbulą. Jo stogas taip pat atsidarydavo iki pat automobilio galo. 1966 m. šio modelio gamyba buvo perkelta į Dezijų, o modelis buvo žymėtas Fiat filialo Autobianchi vardu.
F arba Berlina (1965–1973) redaguoti
Nuo 1965 iki 1969 m. F versija buvo žymima taip pat kaip D, tik turėjo vieną skirtumą – naujesnės versijos durys buvo tvirtinamos priekyje. Iki 1972 m. F versija buvo gaminama kartu su Lusso versija, kuri buvo pigesnė standartinės versijos alternatyva.
L arba Lusso (1968–1972) redaguoti
Lusso versija tapo žymiu Fiat 500 modelio vidaus dizaino atnaujinimu – jis tapo šiuolaikiškesnis ir patogesnis.
R arba Rinnovata (1972–1975) redaguoti
Paskutinė Fiat 500 modelio versija buvo R – ji turėjo galingesnį 594 cm³ variklį, kurį sukūrė Abarth kompanija. Variklis išvystydavo 23 AG. Šis modelis buvo gaminamas iki 1975 m., nepaisant to, kad jo įpėdinis Fiat 126 jau buvo gaminamas 2 metus.
Naujasis Fiat 126 niekad nepasiekė 500 versijos populiarumo Italijoje, tačiau labai išpopuliarėjo Rytų bloko šalyse, kuriose 126 modelis buvo giriamas už mechaninį patvarumą ir kuro taupymą.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Fifty years since the launch of the Fiat 500 (Part II) Archyvuota kopija 2014-12-05 iš Wayback Machine projekto.