Ferreino vaistinė

Koordinatės: 55°45′32″ š. pl. 37°37′26″ r. ilg. / 55.75889°š. pl. 37.62389°r. ilg. / 55.75889; 37.62389

Ferreino vaistinė
Originalus pavadinimasАптека Феррейна
Įkurta1823 m.
Įkūrėjas (-ai)Karlas Ferreinas
Uždaryta1918 m.
Centrinė būstinėMaskva, Rusija
Produkcijafarmacijos produktai
Savininkas (-ai)Fereinų šeima
Darbuotojųapie 1,5 tūkst (1913 m.)

Ferreino vaistinė (rus. Аптека Феррейна) – istorinė vaistinė Rusijos sostinėje Maskvoje. Fereinų šeima laikė šią farmacijos įmonę nuo 1823 m. iki 1918 m.

Buvusios vaistinės fasadas (2014 m.). Virš kolonų matosi gyvatę maitinančios graikų deivės Higėjos keturios skulptūros

IstorijaKeisti

Rusijos imperatorius Petras I vietoje buvusių vaistažolių krautuvėlių Maskvoje leido steigti aštuonias laisvasias vaistines, viena iš jų priklausė Danieliui Gurčinui. Laikui bėgant ši vaistinė kelis kartus keitė vietą ir savininkus, o 1823 m. iš Andriejaus Lindgrafo ją nusipirko farmacininkas Karlas Ferreinas.[1][2][3][4]

Pardavimo apimtys nuolat augo, vaistinė 1862 m. pervažiavo į naujas patalpas Nikolskaja gatvė. Naujoji farmacijos įmonė pagal gatvėje stovėjusį Nikolos Senojo vienuolyną (rus. Mонастырь Николы Старого) buvo vadinama Staro Nikolskaja vardu (rus. Старо-Никольская аптека), jai vadovauti ėmėsi savininkų sūnus Vladimiras Ferreinas. Netrukus ir ši vieta tapo per ankšta, 1873 m. teko papildomai nupirkti kaimyninį namą. Vaistinė buvo itin populiari maskviečių tarpe, dažniausiai ją vadindavo savininkų vardu.

XIX a. pab. Ferreinai nusprendė toje pačioje vietoje pastatyti naują pastatą. Architekto Adolfo Erichsono suprojektuotas neorenesansinis kompleksas lankytojams duris atvėrė 1899 m. Išaugusi vaistinė mieste turėjo kelis filialus, valdė vaistažolių plantacijas Pamaskvėje, stiklinių indų gamybos dirbtuves ir dvi farmacijos gamyklas. Buvo gaminami virš trijų šimtų pavadinimų vaistai, tvarsliava, parfumerija, trauktinės ir vynai su gydomaisiais priedais.[5][6]

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą jungtinėje vaistinėje dirbo apie pusantro tūstančio darbuotojų, vien tik pagrindinė vaistinė kasdien aptarnaudavo tris tūkstančius klijentų (ji buvo pripažinta didžiausia tuometinėje Europoje). Vaistininkų padėjėjais buvo įsidarbinę nemažai lietuvių: Antanas Žukauskas–Vienuolis, Benediktas Šiaulis, Kazys Grybauskas, Jonas Valentinavičius, Augustinas Rušinas ir kiti.[7]

Prasidėjus pasauliniam karui sutriko vaistų tiekimas iš Vokietijos ir kt. kariaujančių valstybių. Po 1917 m. perversmo šalyje kilo suirutė, gyventi Maskvoje pasidarė nebesaugu ir Ferreinų šeima persikėlė į Krymą. 1918 m. Vl. Ferreinas mirė, o vaistinė buvo nacionalizuota.[8]

Sovietinė valdžia vaistinę pavadino Maskvos Pirmąja. Ji veikė iki pat 1990–tųjų, kol buvo uždaryta rekonstrukcijai, užtrukusią ne venerius metus. Šiuo metu pastate įsikūrusi parduotuvė ir restoranas.[9]

IšnašosKeisti

LiteratūraKeisti

  • Дроздов Д. П. Большая Ордынка. Прогулка по Замоскворечью. – Москва: Центрполиграф, 2012. – 672 с. – ISBN 978-5-227-03425-0
  • Грицак Е. Популярная история медицины. – Москва: Вече, 2003. – 805 с. – ISBN 5-7838-1311-7
  • Муравьёв В. Московские легенды. По заветной дороге российской истории. – Москва: Астрель, 2012. – 804 с. – ISBN 978-5-271-38528-5
  • Нагибин Ю. М. Всполошный звон. Книга о Москве: книга о Москве. – Москва: РИПОЛ Классик, 2010. – 390 с. – ISBN 978-5-386-02158-0
  • Энциклопедия «Москва» / под ред. С. О. Шмидта. – Москва: Большая Российская энциклопедия, 1997. – 976 с.

NuorodosKeisti