Fernando Di Leo

Fernando Di Leo
Fernando Di Leo.jpg
Gimė 1932 m. sausio 11 d.
San Fernando di Pulija[1], Apulija, Italija
Mirė 2003 m. gruodžio 1 d. (71 metai)
Roma, Italija
Tautybė Flag of Italy.svg Italija
Sutuoktinis (-ė) Maria Pia Conte
Veikla kino režisierius ir scenaristas
Commons-logo.svg Vikiteka Fernando Di Leo

Fernando Di Leo (1932 m. sausio 11 d. – 2003 m. gruodžio 1 d.) – italų kino režisierius ir scenaristas, kurio karjera truko nuo 1964 iki 1985 m.

BiografijaKeisti

Di Leo baigė mokslus Romos Eksperimentiniame kinocentre ir 1964 m. debiutavo kaip režisierius, sukūręs vieną iš antologijos filmo „Gli eroi di ieri, oggi“ segmentų. Vėliau jis prisidėjo rašant scenarijus įvairiems filmams, daugiausia vesternams (Di Leo yra vienas iš Sergio Leone filmų „Už saują dolerių“ ir „Keliais doleriais daugiau“ scenarijų bendraautorių, nors jo pavardė nenurodyta titruose)[2].

Be vesternų, režisierius domėjosi ir noiro žanru, taip pat tuo metu populiariais filmais apie šnipus (parašė scenarijų 1968 m. filmui „Gangsters 70“), sukūrė karinį filmą „Rose rosse per il führer“. 1969 m. Di Leo sukūrė keletą erotinių filmų – „Brucia, ragazzo, brucia“, „Amarsi male“, vėliau filmavo ir trilerius bei giallo ir slasher žanro juostas.

1969-76 m. jis daugiausia kūrė filmus savo paties prodiuserių kompanijai „Duania cineproduzioni 70“ ir beveik neberašė scenarijų kitiems režisieriams (paskutinis kompanijos filmas buvo „I padroni della città“).

Po 1980-ųjų Di Leo ėmė kurti ir televizijoje. Paskutinis jo filmas „Killer contro killers“ buvo sukurtas 1985 m., tačiau nerodytas kino teatruose ir išleistas DVD formatu tik po 20 metų.

Per savo karjerą Di Leo sukūrė 23 filmus ir prisidėjo prie 46 juostų scenarijų.

FilmografijaKeisti

Režisuoti filmaiKeisti

Scenarijaus autoriusKeisti

NuorodosKeisti

 

LiteratūraKeisti

  • Curti, Roberto (2013). Italian Crime Filmography, 1968-1980. McFarland. ISBN 0786469765. 
  • Curti, Roberto (2016). Tonino Valerii: The Films. McFarland. ISBN 1476664684. 

ŠaltiniaiKeisti

  1. Curti, 2013, p. 292
  2. Curti, 2013, p. 293